Saugi atominė elektrinė – tai vėjo malūnai
Stasys Paulauskas, Strateginės savivaldos
institutas
Autoriaus fotografijoje Danijos Nystedo jūros vėjo elektrinių parkas.
Po nepavykusios Sekmoko interpeliacijos nusprendė Kubilius prie jūros atsipalaiduoti. Užmetė meškerę ir ... ištraukė butelį, kuriame kalėjo visagalis Džinas. Apsidžiaugė premjeras ir paprašė naujos atominės elektrinės. Staiga žiūri gi – pilna jūra vėjo malūnų pristatyta. Pasipiktino Andrius: „Juk prašiau atominės elektrinės?“. „Nebenoriu grįžti atgal į butelį“– atšovė Džinas.
Saugių atominių bombų nebūna
Vieša paslaptis yra ta, kad saugių atominių elektrinių nebūna. Kiekviena atominė elektrinė – padegta atominė bomba, kurios sprogimo branduolinę reakciją bandoma slopinti grafito strypais ir aušinti vandeniu. Išsiskyrusi šiluma verčiama garais, kuriais sukama turbina ir taip gaminama elektros energija. Prikurta daugybė agentūrų, tarnybų, taisyklių ir reikalavimų, kaip užtikrinti saugų atominių elektrinių darbą.
Deja, tikrovė visada išradingesnė – ji randa saugumo spragų ten, kur net gabiausi mokslininkai nesitikėjo. Černobylio katastrofą lėmė operatoriaus klaida. Ko ne kasdieną atominėse elektrinėse vykstantys smulkesni ar stambesni sutrikimai įrodo, kad neegzistuoja visiškai patikimų atominių elektrinių. O kai prabunda nenuspėjamos gamtinės stichijos jėgos – žemės drebėjimai, cunamiai ir kt., belieka tik pripažinti vienintelį faktą – Žmogus nėra tobulas ir negali numatyti visų atvejų, dėl kurių branduolinis sprogimas galėtų ištrūkti į laisvę. Išmintis ir noras gyventi reikalauja susitaikyti su šia neišvengiama tiesa. Vis dažniau girdime reikalavimą uždrausti branduolinę energetiką, kaip negarantuojančią visiško žmonių saugumo. Ir tik laiko klausimas, kada tai bus įgyvendinta.
Tarp Rytų ir Vakarų
Tačiau kodėl partinė valdininkija vieningai tarsi stabui „meldžiasi“ branduolinei technologijai? Kodėl vietoje vienos Ignalinos elektrinės jie sugebėjo įsprausti Marijos žemę į dviejų Kaliningrado ir Baltarusijos Černobylių katilą? Kame paslaptis? Kas juos labiau įtakoja – Vakarai ar Rytai? Dalyvaujant štai jau septintame ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekte, susietame su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, tenka pastebėti, kad kuo šalies žmonių pilnaverčio gyvenimo trukmė ilgesnė, tuo ji labiau priima pažangias energetikos technologijas: vėjo, saulės energetiką, LED šviesos diodus bei elektromobilius. Tai pirmiausiai pasakytina apie Daniją, Vokietiją, Švediją, Austriją ir kt.
Ir atvirkščiai, Rytų Europos šalys, kur žmonės gyvena maždaug dvidešimčia metų trumpiau, saugios aplinkai ir žmonėms energetikos technologijos sunkiai skinasi kelią. Pradedant Lenkija, Lietuva, Latvija bei Estija ir baigiant Čekija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija valdžios institucijos siena stoja prieš atsinaujinančių išteklių energetiką. Dar prastesni reikalai Baltarusijoje ir Rusijoje, kur senoji – kurą deginanti ir pavojinga branduolinė energetika daugeliui dešimtmečių paskelbtos prioritetinėmis kryptimis. Kuo toliau į Rytus, tuo vėjo elektrinių statoma mažiau.
Atsakymas yra pakankamai aiškus - pažangesnių šalių gyventojai labiau suvokia sveiko ir saugaus gyvenimo prasmę. Juolab, moksliniai tyrimai įgalino atskleisti senėjimo paslaptis ir laukiama, kad jau netrukus žmonėms bus pasiūlytos „nemirtingumo“ piliulės. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad dėl naftos ir dujų deginimo kiekvieno planetos gyventojo gyvenimas sutrumpėja 17-20%. Todėl pažangios šalys kelia klimato kaitos problemas, reikalauja liautis deginti naftą, dujas, uždrausti branduolinę energetiką. Netgi biokuras neišlaiko žmonių saugumo egzamino.
Liaukimės žudytis
Dėl didelio vyrų mirštamumo bei mažėjančios jų gyvenimo trukmės dažnai vadinamai „savižudžių“ tautai nušvito vilties spindulys. Prikabinus Lietuvos vagonėlį prie Europos Sąjungos „ekspreso“ atsirado vilties ištrūkti iš pragaištingos Rytų įtakos. Pirmiausia, ko pareikalavo Europos Sąjunga – vietoje ekonomikos ir BVP pasirengti ir vadovautis darnaus vystymosi taisyklėmis bei uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Gabūs lietuviai 2003 metais pasirengė Nacionalinę darnus vystymosi strategiją, įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir iki 2010 metų net 10% suvartojamos elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Tačiau darni ir saugi Lietuva daug kam nepatinka. Iš Rytų pusės ją traukia atgal naftos, dujų bei elektros tiekėjai. Darnaus vystymosi strategija paslėpta aplinkos ministerijos stalčiuose ir neįgyvendinama. Bankininkai ir jų tuščiakalbiai analitikai toliau klaidina žmones manipuliuodami nieko nereiškiančiu BVP. Niekas dar neįvertino Ignalinos atominės elektrinės žalos dabarties ir ateities kartoms. Kas metai Lietuvoje įvyksta virš 12 tūkstančių gaisrų, kurių dauguma susieta su tradicine energetika - malkų ir kitokio biokuro deginimu, o juose žūsta virš 230 tėvynainių. O juk kiekvieno žmogaus gyvybė neįkainojama.
Langas iš krizės – darnus vystymasis
Dieną su žiburiu ieškant kaip išvesti Lietuvą iš vis gilėjančios krizės randame jau prieš dešimtmetį priimtą gerą sprendimą – pasukti šalį ES darnaus vystymosi kryptimi. Pagal ES darnųjį vystymąsi vienintelis ir visuminis visuomenės gerovės rodiklis yra žmogaus pilnaverčio gyvenimo trukmė. ES struktūrinių fondų paskirtis yra padėti pertvarkyti šalies valdymą nuo siaurų ekonomikos prie visuminių darnaus vystymosi principų. Europos bendrijos parama buvo numatyta tiems, kurie pasižada laikytis privalomų darnaus vystymosi, lygių galimybių, regionų plėtros ir žinių visuomenės principų.
Deja, nukrypusi nuo Konstitucijos reikalavimų partinė valdininkija grubiai pažeidžia ES paramos esmę. Struktūrinė pertvarka nevyksta, o ES lėšos dažnai pasidalinamos ydingos „partinės skaičiuoklės“ principu. Sovietmečio tradicijų pagrindu išlikęs susiskirstymas į daugybę iš esmės nieko naudingo neveikiančių šakinių ministerijų tapo pažangių naujovių stabdžiu. Ūkio, Aplinkos, Energetikos, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitos ministerijų veikla neturi nieko bendro su šalies darniu vystymusi. Virš 60 tūkstančių ministerijų ir dar daugiau savivaldybių tarnautojų prisikurtų draudimų ambrazūromis ir giliomis kišenėmis stoja prieš kiekvieną vėjo malūną ir saulės elektrinę.
Pamėgtas valdininkų energetinės nepriklausomybės lozungas yra daugiau demagogija, nei rimtas reikalas. Dėsningi įrankiai realiai nepriklausomybei pasiekti yra naftos, dujų, branduolinės energetikos pakeitimas saulės, vėjo, LED, elektromobiliais. Tenkindamiesi naftos, dujų, branduolinių technologijų ir kuro eksportu Rytų kaimynai pasmerkė savo gyventojus atsilikti nuo pasaulio technologijų pažangos. Apie darnųjį vystymąsi Rusijoje ir Baltarusijoje dar ilgai nebus kalbama.
Tarnautojai privalo tarnauti žmonėms
Kad baigti naikintis, stabdyti emigraciją, atkurti viltį ir savigarbą, būtina pirmiausiai sugrąžinti valdininkų pirmapradę prievolę – tarnauti žmonėms. Jeigu verslininkas peržengė savivaldybės ar ministerijos slenkstį su investicijų ir pažangios technologijos siūlymu, toliau jau valdininkams privalo „skaudėti galvą“ kad įgyvendinti siūlomą naujovę. Jie turi pasirūpinti įvairiais leidimais ir teisės aktais, o ne perkelti jų kūrimo rūpestį verslininkams. Pribrendo laikas kitų šalių pavyzdžiu įsteigti vieną – Darnaus vystymosi ministeriją, kuri „vieno langelio“ principu padėtų verslininkams diegti pažangias naujoves visose gyvenimo srityse. Kiekvienoje savivaldybėje šiam darbui turi būti skirta plėtros tarnyba.
Darnus vystymais duoda puikų kriterijų, padedantį atskirti pažangią naujovę nuo netinkamos. Visa kas ilgina žmonių pilnaverčio gyvenimo trukmę yra pažangu, priimtina ir privalo būti diegiama į gyvenimą be jokių suvaržymų. Ir atvirkščiai – pavojingos žmonių sveikatai ir saugumui technologijos privalo būti išanksto įvertintos ir uždraustos. Aišku tai, kad visos su deginimu bei radiacija susietos energetikos technologijos neišlaiko darnaus vystymosi egzamino ir yra netinkamos padorioje žmonių bendruomenėje.
Svarbiausia – asmeninė atsakomybė
Darnus vystymasis reikalauja iš kiekvieno asmeninės atsakomybės už siūlomus bei vykdomus darbus. Jeigu politikas, mokslininkas ar visuomenės veikėjas pasisako už ar prieš branduolinės ar tarkime vėjo elektrinės statybą, jis privalo savo asmeniniu turtu ir garbe prisiimti atsakomybę už tas neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti avarija tokioje jėgainėje. Tokiu atveju agituojančių už pavojingas žmonėms technologijas gerokai sumažėtų.
Atlikti tyrimai paliudija, kad be vieno lito Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų Baltijos jūroje įrengti jūros vėjo elektrinių parkai pateiktų daugiau ekologiškai švarios ir nepriklausomos elektros energijos nei jos būtų galima gauti pastačius pavojingą Visagino atominę elektrinę. Kiekviena savivaldybė privalo pati pasirūpinti vietos vėjo ir saulės energijos ištekliais. Ir jokių Černobylių nebeliks Marijos žemėje. P.S.: Labai prašau palaikyti mūsų iniciatyvą ir pasirašyti peticiją "už žaliąją
energiją", o tuo pačiu pasiūlyti alternatyvą atominei energetikai ir
prisirišimui prie rusiško gamtinių dujų vamzdžio. Siekiama surinkti kuo
daugiau palaikančių atsinaujinančią energetiką, kad įtikinti valstybines
institucijas jog atėjo laikas apsispręsti kuriuo keliu vystysimės toliau.
Taigi apsilankykite internetinėje svetainėje
http://www.lvea.lt/energinga-lietuva/ sužaiskite interaktyvų žaidimą
"Energinga Lietuva" ir pakeiskite Lietuvos energetikos spalvą iš raudonos
į žalią. Paraginkite savo gimines, draugus, kolegas ir visus
prijaučiancius palaikyti žalios Lietuvos idėją.
Autoriaus fotografijoje Danijos Nystedo jūros vėjo elektrinių parkas.
Po nepavykusios Sekmoko interpeliacijos nusprendė Kubilius prie jūros atsipalaiduoti. Užmetė meškerę ir ... ištraukė butelį, kuriame kalėjo visagalis Džinas. Apsidžiaugė premjeras ir paprašė naujos atominės elektrinės. Staiga žiūri gi – pilna jūra vėjo malūnų pristatyta. Pasipiktino Andrius: „Juk prašiau atominės elektrinės?“. „Nebenoriu grįžti atgal į butelį“– atšovė Džinas.
Saugių atominių bombų nebūna
Vieša paslaptis yra ta, kad saugių atominių elektrinių nebūna. Kiekviena atominė elektrinė – padegta atominė bomba, kurios sprogimo branduolinę reakciją bandoma slopinti grafito strypais ir aušinti vandeniu. Išsiskyrusi šiluma verčiama garais, kuriais sukama turbina ir taip gaminama elektros energija. Prikurta daugybė agentūrų, tarnybų, taisyklių ir reikalavimų, kaip užtikrinti saugų atominių elektrinių darbą.
Deja, tikrovė visada išradingesnė – ji randa saugumo spragų ten, kur net gabiausi mokslininkai nesitikėjo. Černobylio katastrofą lėmė operatoriaus klaida. Ko ne kasdieną atominėse elektrinėse vykstantys smulkesni ar stambesni sutrikimai įrodo, kad neegzistuoja visiškai patikimų atominių elektrinių. O kai prabunda nenuspėjamos gamtinės stichijos jėgos – žemės drebėjimai, cunamiai ir kt., belieka tik pripažinti vienintelį faktą – Žmogus nėra tobulas ir negali numatyti visų atvejų, dėl kurių branduolinis sprogimas galėtų ištrūkti į laisvę. Išmintis ir noras gyventi reikalauja susitaikyti su šia neišvengiama tiesa. Vis dažniau girdime reikalavimą uždrausti branduolinę energetiką, kaip negarantuojančią visiško žmonių saugumo. Ir tik laiko klausimas, kada tai bus įgyvendinta.
Tarp Rytų ir Vakarų
Tačiau kodėl partinė valdininkija vieningai tarsi stabui „meldžiasi“ branduolinei technologijai? Kodėl vietoje vienos Ignalinos elektrinės jie sugebėjo įsprausti Marijos žemę į dviejų Kaliningrado ir Baltarusijos Černobylių katilą? Kame paslaptis? Kas juos labiau įtakoja – Vakarai ar Rytai? Dalyvaujant štai jau septintame ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekte, susietame su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, tenka pastebėti, kad kuo šalies žmonių pilnaverčio gyvenimo trukmė ilgesnė, tuo ji labiau priima pažangias energetikos technologijas: vėjo, saulės energetiką, LED šviesos diodus bei elektromobilius. Tai pirmiausiai pasakytina apie Daniją, Vokietiją, Švediją, Austriją ir kt.
Ir atvirkščiai, Rytų Europos šalys, kur žmonės gyvena maždaug dvidešimčia metų trumpiau, saugios aplinkai ir žmonėms energetikos technologijos sunkiai skinasi kelią. Pradedant Lenkija, Lietuva, Latvija bei Estija ir baigiant Čekija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija valdžios institucijos siena stoja prieš atsinaujinančių išteklių energetiką. Dar prastesni reikalai Baltarusijoje ir Rusijoje, kur senoji – kurą deginanti ir pavojinga branduolinė energetika daugeliui dešimtmečių paskelbtos prioritetinėmis kryptimis. Kuo toliau į Rytus, tuo vėjo elektrinių statoma mažiau.
Atsakymas yra pakankamai aiškus - pažangesnių šalių gyventojai labiau suvokia sveiko ir saugaus gyvenimo prasmę. Juolab, moksliniai tyrimai įgalino atskleisti senėjimo paslaptis ir laukiama, kad jau netrukus žmonėms bus pasiūlytos „nemirtingumo“ piliulės. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad dėl naftos ir dujų deginimo kiekvieno planetos gyventojo gyvenimas sutrumpėja 17-20%. Todėl pažangios šalys kelia klimato kaitos problemas, reikalauja liautis deginti naftą, dujas, uždrausti branduolinę energetiką. Netgi biokuras neišlaiko žmonių saugumo egzamino.
Liaukimės žudytis
Dėl didelio vyrų mirštamumo bei mažėjančios jų gyvenimo trukmės dažnai vadinamai „savižudžių“ tautai nušvito vilties spindulys. Prikabinus Lietuvos vagonėlį prie Europos Sąjungos „ekspreso“ atsirado vilties ištrūkti iš pragaištingos Rytų įtakos. Pirmiausia, ko pareikalavo Europos Sąjunga – vietoje ekonomikos ir BVP pasirengti ir vadovautis darnaus vystymosi taisyklėmis bei uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Gabūs lietuviai 2003 metais pasirengė Nacionalinę darnus vystymosi strategiją, įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir iki 2010 metų net 10% suvartojamos elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Tačiau darni ir saugi Lietuva daug kam nepatinka. Iš Rytų pusės ją traukia atgal naftos, dujų bei elektros tiekėjai. Darnaus vystymosi strategija paslėpta aplinkos ministerijos stalčiuose ir neįgyvendinama. Bankininkai ir jų tuščiakalbiai analitikai toliau klaidina žmones manipuliuodami nieko nereiškiančiu BVP. Niekas dar neįvertino Ignalinos atominės elektrinės žalos dabarties ir ateities kartoms. Kas metai Lietuvoje įvyksta virš 12 tūkstančių gaisrų, kurių dauguma susieta su tradicine energetika - malkų ir kitokio biokuro deginimu, o juose žūsta virš 230 tėvynainių. O juk kiekvieno žmogaus gyvybė neįkainojama.
Langas iš krizės – darnus vystymasis
Dieną su žiburiu ieškant kaip išvesti Lietuvą iš vis gilėjančios krizės randame jau prieš dešimtmetį priimtą gerą sprendimą – pasukti šalį ES darnaus vystymosi kryptimi. Pagal ES darnųjį vystymąsi vienintelis ir visuminis visuomenės gerovės rodiklis yra žmogaus pilnaverčio gyvenimo trukmė. ES struktūrinių fondų paskirtis yra padėti pertvarkyti šalies valdymą nuo siaurų ekonomikos prie visuminių darnaus vystymosi principų. Europos bendrijos parama buvo numatyta tiems, kurie pasižada laikytis privalomų darnaus vystymosi, lygių galimybių, regionų plėtros ir žinių visuomenės principų.
Deja, nukrypusi nuo Konstitucijos reikalavimų partinė valdininkija grubiai pažeidžia ES paramos esmę. Struktūrinė pertvarka nevyksta, o ES lėšos dažnai pasidalinamos ydingos „partinės skaičiuoklės“ principu. Sovietmečio tradicijų pagrindu išlikęs susiskirstymas į daugybę iš esmės nieko naudingo neveikiančių šakinių ministerijų tapo pažangių naujovių stabdžiu. Ūkio, Aplinkos, Energetikos, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei kitos ministerijų veikla neturi nieko bendro su šalies darniu vystymusi. Virš 60 tūkstančių ministerijų ir dar daugiau savivaldybių tarnautojų prisikurtų draudimų ambrazūromis ir giliomis kišenėmis stoja prieš kiekvieną vėjo malūną ir saulės elektrinę.
Pamėgtas valdininkų energetinės nepriklausomybės lozungas yra daugiau demagogija, nei rimtas reikalas. Dėsningi įrankiai realiai nepriklausomybei pasiekti yra naftos, dujų, branduolinės energetikos pakeitimas saulės, vėjo, LED, elektromobiliais. Tenkindamiesi naftos, dujų, branduolinių technologijų ir kuro eksportu Rytų kaimynai pasmerkė savo gyventojus atsilikti nuo pasaulio technologijų pažangos. Apie darnųjį vystymąsi Rusijoje ir Baltarusijoje dar ilgai nebus kalbama.
Tarnautojai privalo tarnauti žmonėms
Kad baigti naikintis, stabdyti emigraciją, atkurti viltį ir savigarbą, būtina pirmiausiai sugrąžinti valdininkų pirmapradę prievolę – tarnauti žmonėms. Jeigu verslininkas peržengė savivaldybės ar ministerijos slenkstį su investicijų ir pažangios technologijos siūlymu, toliau jau valdininkams privalo „skaudėti galvą“ kad įgyvendinti siūlomą naujovę. Jie turi pasirūpinti įvairiais leidimais ir teisės aktais, o ne perkelti jų kūrimo rūpestį verslininkams. Pribrendo laikas kitų šalių pavyzdžiu įsteigti vieną – Darnaus vystymosi ministeriją, kuri „vieno langelio“ principu padėtų verslininkams diegti pažangias naujoves visose gyvenimo srityse. Kiekvienoje savivaldybėje šiam darbui turi būti skirta plėtros tarnyba.
Darnus vystymais duoda puikų kriterijų, padedantį atskirti pažangią naujovę nuo netinkamos. Visa kas ilgina žmonių pilnaverčio gyvenimo trukmę yra pažangu, priimtina ir privalo būti diegiama į gyvenimą be jokių suvaržymų. Ir atvirkščiai – pavojingos žmonių sveikatai ir saugumui technologijos privalo būti išanksto įvertintos ir uždraustos. Aišku tai, kad visos su deginimu bei radiacija susietos energetikos technologijos neišlaiko darnaus vystymosi egzamino ir yra netinkamos padorioje žmonių bendruomenėje.
Svarbiausia – asmeninė atsakomybė
Darnus vystymasis reikalauja iš kiekvieno asmeninės atsakomybės už siūlomus bei vykdomus darbus. Jeigu politikas, mokslininkas ar visuomenės veikėjas pasisako už ar prieš branduolinės ar tarkime vėjo elektrinės statybą, jis privalo savo asmeniniu turtu ir garbe prisiimti atsakomybę už tas neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti avarija tokioje jėgainėje. Tokiu atveju agituojančių už pavojingas žmonėms technologijas gerokai sumažėtų.
Atlikti tyrimai paliudija, kad be vieno lito Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų Baltijos jūroje įrengti jūros vėjo elektrinių parkai pateiktų daugiau ekologiškai švarios ir nepriklausomos elektros energijos nei jos būtų galima gauti pastačius pavojingą Visagino atominę elektrinę. Kiekviena savivaldybė privalo pati pasirūpinti vietos vėjo ir saulės energijos ištekliais. Ir jokių Černobylių nebeliks Marijos žemėje. P.S.: Labai prašau palaikyti mūsų iniciatyvą ir pasirašyti peticiją "už žaliąją
energiją", o tuo pačiu pasiūlyti alternatyvą atominei energetikai ir
prisirišimui prie rusiško gamtinių dujų vamzdžio. Siekiama surinkti kuo
daugiau palaikančių atsinaujinančią energetiką, kad įtikinti valstybines
institucijas jog atėjo laikas apsispręsti kuriuo keliu vystysimės toliau.
Taigi apsilankykite internetinėje svetainėje
http://www.lvea.lt/energinga-lietuva/ sužaiskite interaktyvų žaidimą
"Energinga Lietuva" ir pakeiskite Lietuvos energetikos spalvą iš raudonos
į žalią. Paraginkite savo gimines, draugus, kolegas ir visus
prijaučiancius palaikyti žalios Lietuvos idėją.
