Oligarchija stengiasi suskaldyti pilietinius judėjimus
Jungtinio demokratinio judėjimo informacinis pranešimas
2010-07-05
2010 m. liepos 3 d. Vilniuje vykusiame Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) narių suvažiavime buvęs JDJ pirmininkas Kęstutis Čilinskas su šalininkų grupe mėgino pakeisti JDJ įstatus taip, kad iš JDJ būtų pašalinti įvairioms politinėms partijoms priklausantys JDJ nariai. K.Čilinsko šalininkams nesurinkus JDJ įstatais nustatytos privalomos 2/3 kvalifikacinės balsų daugumos, K.Čilinsko siūlytos JDJ įstatų pataisos nebuvo priimtos. Dėl to Kęstutis Čilinskas pareiškė, kad pasitraukia iš JDJ ir su savo šalininkais paliko suvažiavimo salę. Tenka apgailestauti, kad per trumpą laikotarpį populiarumą visuomenėje pelniusį JDJ, buvo bandoma suskaldyti paties buvusio pirmininko Kęstučio Čilinsko ir jo šalininkų rankomis. Pastebėtina, kad dar iki balsavimo vykusiose karštose diskusijose K.Čilinskas ne kartą pabrėžė savo ketinimą pasitraukti iš JDJ ir įsteigti naują organizaciją - „Nepartinį demokratinį judėjimą“ (NDJ), jei nebūtų pritarta jo siūlomoms įstatų pataisoms bei nurodė, kad tokiam atvejui net yra parengta naujos organizacijos steigimo sutartis, išnuomota kita salė ir net viešbutis iš kitų miestų atvykusiems jo šalininkams. Apie parengtą kitą salę suvažiavimo dalyviams primygtinai kalbėjo ir Suvažiavimui pirmininkavęs Ikiteisminio tyrimo pareigūnų profsąjungos pirmininkas ir JDJ valdybos narys Vytautas Bakas. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad šis bandymas suskaldyti JDJ buvo suplanuotas ir surežisuotas iš anksto. Priešingu atveju, nebūtų prireikę atskiros renginio salės ir taip skubotai „buldozeriu“ stumti įstatų pataisas. K.Čilinsko siūlytos įstatų pataisos nebuvo tinkamai išdiskutuotos, tik Suvažiavimo išvakarėse JDJ elektroninėje erdvėje pasirodė K.Čilinsko siūlytų pataisų variantas, tačiau kitų JDJ narių nuomonės apie šias pataisas nebuvo paviešintos. Sprendžiant įstatų pakeitimo ir „partinių“ JDJ narių veiklos klausimus civilizuotai ir demokratiškai, JDJ vadovybė privalėjo užtikrinti pilnavertę diskusiją, numatyti pereinamąjį laikotarpį šių pakeitimų įgyvendinimui, nepriiminėti tokių skubotų sprendimų. Deja, Kęstutis Čilinskas, Vytautas Bakas ir jų šalininkai JDJ valdyboje pasirinko kitą kelią – skubotus, šiukščiai demokratijos principus pažeidžiančius veiksmus.
Apgailestaujant tenka pastebėti, kad pastaruosius mėnesius tvyrojo įtampa tarp JDJ centrinės vadovybės ir JDJ skyrių, nes eiliniai nariai nesyk reiškė priekaištus centrinei JDJ vadovybei dėl pasyvumo, neįsiklausimo į JDJ skyrių nuomonę, dėl neveiklumo paremiant JDJ narių iniciatyvas „iš apačios“. Savo ruožtu JDJ valdyba eskalavo nepasitikėjimą JDJ nariais, kurie buvo politinių partijų nariais. Maža to, liepos 3 d. jau pasitraukimo iš JDJ išplatintame pranešime K.Čilinskas, V.Bakas ir jų šalininkai klaidino Lietuvos visuomenę teigdami, kad jiems esą „trukdė dirbti“ JDJ gretose esantys „partiniai“ JDJ nariai, dėl to jie apsisprendę steigti „Nepartinį demokratinį judėjimą“. Būtina pastebėti, kad JDJ buvo steigiamas kaip JUNGTINIS DEMOKRATINIS judėjimas, siekiant į jo veiklą įtraukti tiek politinėms partijoms nepriklausančius piliečius, tiek aktyvius, sąžiningus ir valstybei atsidavusius eilinius įvairių politinių partijų narius. Vadovaudamasis tokia analogija 1988-1989 metais kūrėsi ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis, vėliau tapęs tiesiog Sąjūdžiu, kur pozityviai veiklai Tėvynės labui vietos rado ir buvę kompartijos nariai, ir buvę nepartiniai. Dabar gi buriant JDJ buvo siekiama „gydyti“ Lietuvos partinę politinę sistemą, gražinant į viešąją politiką pamatines demokratijos bei teisinės valstybės vertybes ir taip atkurti piliečių pasitikėjimą savo valstybe ir demokratijos institutais. Taip pat pažymėtina, kad JDJ narių gretose esantys politinių partijų nariai sudaro tik nežymią dalį (apie 10-15 procentų), o didesnė šių dalis priklauso neparlamentinėms, t.y. ne „valdžios“ partijoms, todėl K.Čilinsko bei jo šalininkų teiginiai apie tariamus „partinių“ JDJ narių trukdymus yra visiškai nepagrįsti.
Įvertinant išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pasitraukęs JDJ pirmininkas Kęstutis Čilinskas, Vytautas Bakas ir kiti jų šalininkai tiesiog vykdė nežinomų, bet numanomų užsakovų iš oligarchinių politinių struktūrų užduotį – suskaldyti ir susilpninti JDJ. Pastebėtina, kad takoskyra tarp JDJ pirmininko K.Čilinsko bei valdybos ir eilinių narių pradėjo ryškėti vadinamosios Kauno pedofilijos bylos kontekste, kuomet visuomenė ir ypač atskiri JDJ skyriai viešai aštriai kritikavo teisėsaugos institucijų darbą, JDJ Vilniaus ir Kauno skyriai rengė piketus prie prokuratūrų, ne kartą kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudami tuometinio Generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsistatydinimo. Šiam faktui įvykus, šalies politinei oligarchijai tapo akivaizdu, kad JDJ įtaka Lietuvos visuomenėje ir visuomenės nuomonei yra pakankamai svari, dėl ko šis judėjimas tapo realiai pavojingu oligarchinėms struktūroms, todėl buvo imtasi įvairių priemonių, kad JDJ suskaldyti.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie itin menką visuomenės pasitikėjimą politinėmis partijomis. Šiuo argumentu ketindami pašalinti „partinius“ JDJ narius, rėmėsi ir K.Čilinskas bei jo šalininkai. Tokia pozicija pavojinga visų pirma pačiai demokratinei valstybės sandarai, kurios pagrindą sudaro daugiapartinė sistema ir visų piliečių dalyvavimas valstybės valdyme, nes kol kas niekas nesugalvojo geresnio demokratinės ir teisinės valstybės modelio, kuris nesiremtų daugiapartine sistema. Visuomenės nusivylimas politinėmis partijomis ir kitais demokratijos institutais visų pirma naudingas realiąją valdžią Lietuvoje uzurpavusioms oligarchinėms struktūroms. Lietuvos atveju, visuomeniniai pilietiniai judėjimai, nevyriausybinės organizacijos gali ir turi tapti tuo demokratijos garantu, kuris padėtų pačiai politinei sistemai atsitiesti nuo nežabotos politinės korupcijos naštos, įtakojant partijų veiklą per eilinius jų narius, formuojant visuomenės opiniją svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais, įtakojant valdžios institucijų sprendimus viešojo intereso labui, užtikrinant visuomenės teisę dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus. Tačiau atsiribojant nuo politinių partijų tai padaryti būtų sunku, o gal net neįmanoma, nes galų gale, toks „išsigryninęs“ visuomeninis judėjimas taptų „vieno žmogaus“ partija. Kita vertus, pačios politinės partijos gali gyventi pilnakraujį gyvenimą ir pelnyti visuomenės pasitikėjimą tik tada, kai jos veikia vadovaudamosi kertiniais demokratijos principais. Pagal tuos pačius principus turėtų veikti ir visuomeniniai judėjimai. Todėl mažai tikėtina, kad naujai susikūręs ir nuo partijų „išsigryninęs“ bei atsiribojęs K.Čilinsko įkurtas naujasis NDJ galėtų pasiūlyti veiksmingą demokratinę alternatyvą. Tokios alternatyvos nesukūrus, žala demokratijai būtų padaryta dar didesnė, negu padarė dabartinė „UABinė“ partijų veikla, nes visuomenė nusiviltų dar ir visuomeniniais pilietiniais judėjimais.
Kęstučiui Čilinskui pasitraukus iš JDJ suvažiavimo salės, JDJ tokį Pirmininko veiksmą laiko jo atsistatydinimu. Susiklosčius tokiai padėčiai, kuomet JDJ liko be vienasmenio valdymo organo – Pirmininko, o kolegialaus organo – Tarybos veikla yra iš dalies paralyžiuota, 2010 m. liepos 3 d. JDJ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės skyrių pirmininkams (kurie yra dar 2009-10-17 išrinktos JDJ tarybos nariai) sušaukus neeilinį salėje likusių JDJ narių susirinkimą, buvo įsteigtas laikinas kolegialus JDJ valdymo organas – JDJ skyrių pirmininkų laikinoji koordinacinė taryba, kuri vadovaus JDJ veiklai iki naujo Suvažiavimo sušaukimo, kuriame bus išrinkti nauji valdymo organai.
Nepaisant to, Jungtinis demokratinis judėjimas toliau tęsia savo veiklą, siekdamas tų tikslų, kurie buvo numatyti JDJ programoje, o būtent – įgyvendinti pamatinę Konstitucijos nuostatą – kiekvieno piliečio teisę dalyvauti savo šalies valdyme, šiam tikslui pasiekti: visomis išgalėmis kovoti su oligarchinėmis monopolinėmis struktūromis šalies ekonominiame ir politiniame gyvenime, sukurti visuomenės nepakantumo aplinką nusikalstamai aplaidžiam teisėsaugos ir teisėtvarkos struktūrų darbui.
JDJ skyrių pirmininkų laikinoji koordinacinė taryba skelbia - JDJ nesuskilo ir tęsia savo pradėtą veiklą, bei kviečia JDJ narius visoje Lietuvoje nepasimesti ir nesutrikti, o telktis bendram darbui.
Jungtinio demokratinio judėjimo skyrių pirmininkų laikinoji koordinacinė taryba:
Prof. Juozas Žilinskas, Vilnius
Rūta Zabielienė, Kaunas
Juozas Vaikšnoras, Kaunas
Henrikas Labrencas, Klaipėda
Rimas Jaruškevičius, Šilutė
Edvardas Kuvikas, Šiauliai
(Priedas - dokumentinė filmuota medžiaga:
1. 2010-07-03 JDJ visuotinis susirinkimas
2. 2010-07-03 Nepartinio demokratinio judėjimo steigiamasis susirinkimas )
Apgailestaujant tenka pastebėti, kad pastaruosius mėnesius tvyrojo įtampa tarp JDJ centrinės vadovybės ir JDJ skyrių, nes eiliniai nariai nesyk reiškė priekaištus centrinei JDJ vadovybei dėl pasyvumo, neįsiklausimo į JDJ skyrių nuomonę, dėl neveiklumo paremiant JDJ narių iniciatyvas „iš apačios“. Savo ruožtu JDJ valdyba eskalavo nepasitikėjimą JDJ nariais, kurie buvo politinių partijų nariais. Maža to, liepos 3 d. jau pasitraukimo iš JDJ išplatintame pranešime K.Čilinskas, V.Bakas ir jų šalininkai klaidino Lietuvos visuomenę teigdami, kad jiems esą „trukdė dirbti“ JDJ gretose esantys „partiniai“ JDJ nariai, dėl to jie apsisprendę steigti „Nepartinį demokratinį judėjimą“. Būtina pastebėti, kad JDJ buvo steigiamas kaip JUNGTINIS DEMOKRATINIS judėjimas, siekiant į jo veiklą įtraukti tiek politinėms partijoms nepriklausančius piliečius, tiek aktyvius, sąžiningus ir valstybei atsidavusius eilinius įvairių politinių partijų narius. Vadovaudamasis tokia analogija 1988-1989 metais kūrėsi ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis, vėliau tapęs tiesiog Sąjūdžiu, kur pozityviai veiklai Tėvynės labui vietos rado ir buvę kompartijos nariai, ir buvę nepartiniai. Dabar gi buriant JDJ buvo siekiama „gydyti“ Lietuvos partinę politinę sistemą, gražinant į viešąją politiką pamatines demokratijos bei teisinės valstybės vertybes ir taip atkurti piliečių pasitikėjimą savo valstybe ir demokratijos institutais. Taip pat pažymėtina, kad JDJ narių gretose esantys politinių partijų nariai sudaro tik nežymią dalį (apie 10-15 procentų), o didesnė šių dalis priklauso neparlamentinėms, t.y. ne „valdžios“ partijoms, todėl K.Čilinsko bei jo šalininkų teiginiai apie tariamus „partinių“ JDJ narių trukdymus yra visiškai nepagrįsti.
Įvertinant išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pasitraukęs JDJ pirmininkas Kęstutis Čilinskas, Vytautas Bakas ir kiti jų šalininkai tiesiog vykdė nežinomų, bet numanomų užsakovų iš oligarchinių politinių struktūrų užduotį – suskaldyti ir susilpninti JDJ. Pastebėtina, kad takoskyra tarp JDJ pirmininko K.Čilinsko bei valdybos ir eilinių narių pradėjo ryškėti vadinamosios Kauno pedofilijos bylos kontekste, kuomet visuomenė ir ypač atskiri JDJ skyriai viešai aštriai kritikavo teisėsaugos institucijų darbą, JDJ Vilniaus ir Kauno skyriai rengė piketus prie prokuratūrų, ne kartą kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudami tuometinio Generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsistatydinimo. Šiam faktui įvykus, šalies politinei oligarchijai tapo akivaizdu, kad JDJ įtaka Lietuvos visuomenėje ir visuomenės nuomonei yra pakankamai svari, dėl ko šis judėjimas tapo realiai pavojingu oligarchinėms struktūroms, todėl buvo imtasi įvairių priemonių, kad JDJ suskaldyti.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie itin menką visuomenės pasitikėjimą politinėmis partijomis. Šiuo argumentu ketindami pašalinti „partinius“ JDJ narius, rėmėsi ir K.Čilinskas bei jo šalininkai. Tokia pozicija pavojinga visų pirma pačiai demokratinei valstybės sandarai, kurios pagrindą sudaro daugiapartinė sistema ir visų piliečių dalyvavimas valstybės valdyme, nes kol kas niekas nesugalvojo geresnio demokratinės ir teisinės valstybės modelio, kuris nesiremtų daugiapartine sistema. Visuomenės nusivylimas politinėmis partijomis ir kitais demokratijos institutais visų pirma naudingas realiąją valdžią Lietuvoje uzurpavusioms oligarchinėms struktūroms. Lietuvos atveju, visuomeniniai pilietiniai judėjimai, nevyriausybinės organizacijos gali ir turi tapti tuo demokratijos garantu, kuris padėtų pačiai politinei sistemai atsitiesti nuo nežabotos politinės korupcijos naštos, įtakojant partijų veiklą per eilinius jų narius, formuojant visuomenės opiniją svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais, įtakojant valdžios institucijų sprendimus viešojo intereso labui, užtikrinant visuomenės teisę dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus. Tačiau atsiribojant nuo politinių partijų tai padaryti būtų sunku, o gal net neįmanoma, nes galų gale, toks „išsigryninęs“ visuomeninis judėjimas taptų „vieno žmogaus“ partija. Kita vertus, pačios politinės partijos gali gyventi pilnakraujį gyvenimą ir pelnyti visuomenės pasitikėjimą tik tada, kai jos veikia vadovaudamosi kertiniais demokratijos principais. Pagal tuos pačius principus turėtų veikti ir visuomeniniai judėjimai. Todėl mažai tikėtina, kad naujai susikūręs ir nuo partijų „išsigryninęs“ bei atsiribojęs K.Čilinsko įkurtas naujasis NDJ galėtų pasiūlyti veiksmingą demokratinę alternatyvą. Tokios alternatyvos nesukūrus, žala demokratijai būtų padaryta dar didesnė, negu padarė dabartinė „UABinė“ partijų veikla, nes visuomenė nusiviltų dar ir visuomeniniais pilietiniais judėjimais.
Kęstučiui Čilinskui pasitraukus iš JDJ suvažiavimo salės, JDJ tokį Pirmininko veiksmą laiko jo atsistatydinimu. Susiklosčius tokiai padėčiai, kuomet JDJ liko be vienasmenio valdymo organo – Pirmininko, o kolegialaus organo – Tarybos veikla yra iš dalies paralyžiuota, 2010 m. liepos 3 d. JDJ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės skyrių pirmininkams (kurie yra dar 2009-10-17 išrinktos JDJ tarybos nariai) sušaukus neeilinį salėje likusių JDJ narių susirinkimą, buvo įsteigtas laikinas kolegialus JDJ valdymo organas – JDJ skyrių pirmininkų laikinoji koordinacinė taryba, kuri vadovaus JDJ veiklai iki naujo Suvažiavimo sušaukimo, kuriame bus išrinkti nauji valdymo organai.
Nepaisant to, Jungtinis demokratinis judėjimas toliau tęsia savo veiklą, siekdamas tų tikslų, kurie buvo numatyti JDJ programoje, o būtent – įgyvendinti pamatinę Konstitucijos nuostatą – kiekvieno piliečio teisę dalyvauti savo šalies valdyme, šiam tikslui pasiekti: visomis išgalėmis kovoti su oligarchinėmis monopolinėmis struktūromis šalies ekonominiame ir politiniame gyvenime, sukurti visuomenės nepakantumo aplinką nusikalstamai aplaidžiam teisėsaugos ir teisėtvarkos struktūrų darbui.
JDJ skyrių pirmininkų laikinoji koordinacinė taryba skelbia - JDJ nesuskilo ir tęsia savo pradėtą veiklą, bei kviečia JDJ narius visoje Lietuvoje nepasimesti ir nesutrikti, o telktis bendram darbui.
Jungtinio demokratinio judėjimo skyrių pirmininkų laikinoji koordinacinė taryba:
Prof. Juozas Žilinskas, Vilnius
Rūta Zabielienė, Kaunas
Juozas Vaikšnoras, Kaunas
Henrikas Labrencas, Klaipėda
Rimas Jaruškevičius, Šilutė
Edvardas Kuvikas, Šiauliai
(Priedas - dokumentinė filmuota medžiaga:
1. 2010-07-03 JDJ visuotinis susirinkimas
2. 2010-07-03 Nepartinio demokratinio judėjimo steigiamasis susirinkimas )
