" Klaipėdieti, ateik į mitingą!
2011m. balandžio 26 d. 14 val. Atgimimo aikštėje.
PASAKYK naujiems černobyliams ir Fukušimoms - NE!
Prisiminsime Černobylio katastrofą, įvykusią prieš 25 metus , ir pasakysime:
Atominėms elektrinėms ir radiacinei taršai - NE!
Šiukšlių deginimo įmonei Klaipėdoje , dioksinams, furanams -NE!
Klaipėdos šiukšlių deginimo įmonė - tai antras Černobilis.
Alternatyviai energetikai -Taip!
Laukiame visų neabejingų vaikų ir anūkų sveikatai bei likimui.
Organizatoriai:
Lietuvos judėjimo " Černobylis" Klaipėdos komitetas, Klaipėdos
jungtinis demokratinis judėjimas, nepartinis demokratinis judėjimas
Klaipėdos skyrius, Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija"
" KREIPIMASIS DĖL BRANDUOLINIO SAUGUMO IR LIETUVOS ENERGETIKOS ATEITIES
Mes, Lietuvos piliečiai, susirinkę pagerbti Černobylio branduolinės
katastrofos aukų atminimą, kreipiamės į Lietuvos Respublikos
Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, į visus krašto
žmones, visuomenines ir politines organizacijas, ir kviečiame
bendromis pastangomis apginti mūsų kraštą nuo atominių jėgainių
keliamo pavojaus.
Prieš 25 m. įvykęs sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje tapo
didžiausia XX a. technologijos katastrofa, kurios skaudžios pasekmės
jaučiamos ir šiandien. Oficialiais duomenimis Ukrainoje, Baltarusijoje
ir Rusijos Federacijoje buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. km2,
visoje Europoje 3,9 mln. km2. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo
apie 5 mln. žmonių (pasaulyje dar keli milijonai). Radioaktyviaisiais
nuklidais buvo užteršta apie 5 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos ir
Rusijos Federacijos gyvenviečių. Didelė dalis lieka užteršta iki mūsų
dienų. Radioaktyvaus apšvitinimo pasekmes sveikatai tebejaučia šimtai
tūkstančių gyventojų, atsidūrusių užterštose teritorijose ir 800
tūkst. katastrofos pasekmių likvidatorių, kurių septyni tūkstančiai
buvo iš Lietuvos (užregistruota 5966). Nemažai jų be laiko išėjo
amžino poilsio, gyvieji kenčia nuo ligų ir užmaršties.
Žmonijos patirtis su branduoline energetika ir nesibaigiančia avarijų
virtinė branduoliniuose objektuose visose šalyse, su didžiausiomis iš
jų Chalk River (Kanada), Majak ir Kyštym (TSRS), Three Mile Island
(JAV), Černobylis (Ukraina), besivystanti tragedija Fukushimos Daiiči
AE Japonijoje, mus perspėja, kad nei viena šalis nėra užtikrinta dėl
branduolinių avarijų išvengimo, kurios kyla dėl įvairiausių
priežasčių.
Branduolinė avarija bet kurioje iš Lietuvos ir jos pasienyje
projektuojamų 3 atominių elektrinių gali tapti mirties nuosprendžiu
visam kraštui. Dešimtmečius ir šimtmečius grėsmę Lietuvai ir
kaimyninėm šalims kels atominės elektrinės, radioaktyvių atliekų
saugyklos ir susiję objektai. Šiandien niekas, nei pramonė, nei
politikai, negali atsakyti, kaip bus sprendžiamas ilgalaikis
radioaktyvių atliekų tvarkymas, kokį poveikį regiono saugumui dėl
branduolinių objektų kels galimi socialiniai-ekonominiai ir politiniai
virsmai, kariniai konfliktai, kiti vidiniai ir išoriniai veiksniai. Ne
mažiau už radiaciją pavojinga nepamatuota Visagino AE projekto
ekonominė našta Lietuvos ūkiui ir vartotojams.
Mes kviečiame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę peržiūrėti
priimtą Nacionalinę energetikos strategiją ir atsisakyti nepagrįsto
Visagino atominės jėgainės projekto (pririšančio prie vieno elektros
gamybos šaltinio), pakeičiant prioritetus į atsinaujinančios
energetikos šaltinių plėtrą, energijos taupymą, efektyvumo didinimą ir
tiekimo diversifikaciją (elektros jungtys, alternatyvūs tiekimo
šaltiniai). Dėl ribotų ekonominių ir žmogiškųjų išteklių turime
pasirinkti realesnius prioritetus, nei Visagino AE statyba,
užtikrinančius patikimą ir saugų energijos tiekimą Lietuvos energijos
vartotojams (nepriklausomą nuo vien nuo Rusijos ar kito vienintelio
gamintojo/tiekėjo) ir prisijungimą prie europinės UCTE sistemos (ką
jau padarė daugelis naujųjų ES šalių).
Kviečiame žinybas ir asmenis, atsakingus už mūsų šalies ūkį,
energetiką ir užsienio politiką, Lietuvos Respublikos Prezidentę,
Užsienio reikalų ministeriją, Europarlamento deputatus ir kitus
asmenis galinčius daryti įtaką tarptautinei bendrijai, sutelkti visas
pastangas, siekiant pašalinti arba sumažinti atominę grėsmę šalia mūsų
šalies sienų, visų pirma - sostinės Vilniaus.
Mes norime žinoti viską apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
žingsnius saugant savo žmones ir kraštą nuo atominių jėgainių keliamo
pavojaus ir kertinius energetikos plėtros projektus.
Kreipimasis priimtas 2011 balandžio 26 d. Černobylio atominės
elektrinės avarijos aukų atminimo eisenoje - mitinge.
Žemiau pasirašo šį kreipimąsi palaikančios organizacijos ir asmenys.
Kontaktinė informacija Saulius Pikšrys tel. (687) 92 486; Linas
Vainius (699) 33661
E.paštas info@atgaja.lt "
2011m. balandžio 26 d. 14 val. Atgimimo aikštėje.
PASAKYK naujiems černobyliams ir Fukušimoms - NE!
Prisiminsime Černobylio katastrofą, įvykusią prieš 25 metus , ir pasakysime:
Atominėms elektrinėms ir radiacinei taršai - NE!
Šiukšlių deginimo įmonei Klaipėdoje , dioksinams, furanams -NE!
Klaipėdos šiukšlių deginimo įmonė - tai antras Černobilis.
Alternatyviai energetikai -Taip!
Laukiame visų neabejingų vaikų ir anūkų sveikatai bei likimui.
Organizatoriai:
Lietuvos judėjimo " Černobylis" Klaipėdos komitetas, Klaipėdos
jungtinis demokratinis judėjimas, nepartinis demokratinis judėjimas
Klaipėdos skyrius, Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija"
" KREIPIMASIS DĖL BRANDUOLINIO SAUGUMO IR LIETUVOS ENERGETIKOS ATEITIES
Mes, Lietuvos piliečiai, susirinkę pagerbti Černobylio branduolinės
katastrofos aukų atminimą, kreipiamės į Lietuvos Respublikos
Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, į visus krašto
žmones, visuomenines ir politines organizacijas, ir kviečiame
bendromis pastangomis apginti mūsų kraštą nuo atominių jėgainių
keliamo pavojaus.
Prieš 25 m. įvykęs sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje tapo
didžiausia XX a. technologijos katastrofa, kurios skaudžios pasekmės
jaučiamos ir šiandien. Oficialiais duomenimis Ukrainoje, Baltarusijoje
ir Rusijos Federacijoje buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. km2,
visoje Europoje 3,9 mln. km2. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo
apie 5 mln. žmonių (pasaulyje dar keli milijonai). Radioaktyviaisiais
nuklidais buvo užteršta apie 5 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos ir
Rusijos Federacijos gyvenviečių. Didelė dalis lieka užteršta iki mūsų
dienų. Radioaktyvaus apšvitinimo pasekmes sveikatai tebejaučia šimtai
tūkstančių gyventojų, atsidūrusių užterštose teritorijose ir 800
tūkst. katastrofos pasekmių likvidatorių, kurių septyni tūkstančiai
buvo iš Lietuvos (užregistruota 5966). Nemažai jų be laiko išėjo
amžino poilsio, gyvieji kenčia nuo ligų ir užmaršties.
Žmonijos patirtis su branduoline energetika ir nesibaigiančia avarijų
virtinė branduoliniuose objektuose visose šalyse, su didžiausiomis iš
jų Chalk River (Kanada), Majak ir Kyštym (TSRS), Three Mile Island
(JAV), Černobylis (Ukraina), besivystanti tragedija Fukushimos Daiiči
AE Japonijoje, mus perspėja, kad nei viena šalis nėra užtikrinta dėl
branduolinių avarijų išvengimo, kurios kyla dėl įvairiausių
priežasčių.
Branduolinė avarija bet kurioje iš Lietuvos ir jos pasienyje
projektuojamų 3 atominių elektrinių gali tapti mirties nuosprendžiu
visam kraštui. Dešimtmečius ir šimtmečius grėsmę Lietuvai ir
kaimyninėm šalims kels atominės elektrinės, radioaktyvių atliekų
saugyklos ir susiję objektai. Šiandien niekas, nei pramonė, nei
politikai, negali atsakyti, kaip bus sprendžiamas ilgalaikis
radioaktyvių atliekų tvarkymas, kokį poveikį regiono saugumui dėl
branduolinių objektų kels galimi socialiniai-ekonominiai ir politiniai
virsmai, kariniai konfliktai, kiti vidiniai ir išoriniai veiksniai. Ne
mažiau už radiaciją pavojinga nepamatuota Visagino AE projekto
ekonominė našta Lietuvos ūkiui ir vartotojams.
Mes kviečiame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę peržiūrėti
priimtą Nacionalinę energetikos strategiją ir atsisakyti nepagrįsto
Visagino atominės jėgainės projekto (pririšančio prie vieno elektros
gamybos šaltinio), pakeičiant prioritetus į atsinaujinančios
energetikos šaltinių plėtrą, energijos taupymą, efektyvumo didinimą ir
tiekimo diversifikaciją (elektros jungtys, alternatyvūs tiekimo
šaltiniai). Dėl ribotų ekonominių ir žmogiškųjų išteklių turime
pasirinkti realesnius prioritetus, nei Visagino AE statyba,
užtikrinančius patikimą ir saugų energijos tiekimą Lietuvos energijos
vartotojams (nepriklausomą nuo vien nuo Rusijos ar kito vienintelio
gamintojo/tiekėjo) ir prisijungimą prie europinės UCTE sistemos (ką
jau padarė daugelis naujųjų ES šalių).
Kviečiame žinybas ir asmenis, atsakingus už mūsų šalies ūkį,
energetiką ir užsienio politiką, Lietuvos Respublikos Prezidentę,
Užsienio reikalų ministeriją, Europarlamento deputatus ir kitus
asmenis galinčius daryti įtaką tarptautinei bendrijai, sutelkti visas
pastangas, siekiant pašalinti arba sumažinti atominę grėsmę šalia mūsų
šalies sienų, visų pirma - sostinės Vilniaus.
Mes norime žinoti viską apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
žingsnius saugant savo žmones ir kraštą nuo atominių jėgainių keliamo
pavojaus ir kertinius energetikos plėtros projektus.
Kreipimasis priimtas 2011 balandžio 26 d. Černobylio atominės
elektrinės avarijos aukų atminimo eisenoje - mitinge.
Žemiau pasirašo šį kreipimąsi palaikančios organizacijos ir asmenys.
Kontaktinė informacija Saulius Pikšrys tel. (687) 92 486; Linas
Vainius (699) 33661
E.paštas info@atgaja.lt "
