Prieš Vėlines Kaune prasidėjo barbariškas kryžių vertimas
Visų šventųjų diena, Vėlinės mus verčia atlikti veiksmus radikaliai priešingus mūsų kasdienybei. Išskirtinis Visų šventųjų dienos bruožas – mes netvarkome savo namų, savo kambarių, kiemų ir pan., tačiau tvarkomės. Matyt, pagal pasaulio sąrangą nei viena šventė negali praeiti be švaros ir tvarkos elemento. Mes tvarkome savo mirusiųjų artimųjų kapus. Mes elgiamės neracionaliai, tvarkome neracionalią vietą, nesusijusią su mūsų kasdieniu gyvenimu ir šis poelgis mums neduoda jokios naudos. Mes tvarkome mirusiųjų pasaulį, jo išraišką prieš mūsų akis.
Deja, kartais Vėlinių išskirtinumas kartais suprantamas savaip, galima manyti, galbūt naujai pūstelėjusios helovino dvasios paakinti kai kurie imasi neįtikėtinų, drąstiškų veiksmų. 2011-10-27 apie 16 val. užsimota padaryti savaip suprantamą artėjančių Visų šventųjų dienos tvarką- nugriauti Vokės gatvės atminimo kryžių. Į Vokės gatvę atvažiavo sunkvežimis su keltuvu ir keletas asmenų pradėjo skubiai apkasinėti Vokės gatvės atminimo kryžių. Vietos bendruomenė iškvietė policiją, kuri virš valandos jokių veiksmų nesiėmė neteisėtiems darbams sustabdyti, o tik pasyviai stebėjo verčiamą kryžių. Lietuva, pasirašydama tarptautinę Nematerialaus paveldo Konvenciją, įsipareigojo užtikrinti pagarbą atitinkamų bendruomenių, grupių ir asmenų nematerialiam kultūros paveldui, saugoti nematerialų kultūros paveldą, o policija privalo užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Tenka dar kartą konstatuoti, kad gyvename nesaugioje, žmonėms priešiškoje aplinkoje, kurioje net Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų atviras pažeidinėjimas tampa įprastu, kasdieniu reiškiniu.
A.Kerpauskas
Vokės gatvės bendruomenės atstovas
mob. tel.: 8 618 01775
Papildoma informacija
Prieš 50 metų, 1959-1961 m.m., Vokės gatvėje, Kaune, buvo statomiindividualūs namai. Vokės gatvė buvo suplanuotasiaura, apie 6 metrų pločio, be šaligatvių pėstiesiems, tačiau gatvės viduryje, buvo suplanuotas skverelis, kuris turėjo kompensuotiminėtus gatvės minimalius parametrus (nedidelį plotį bei šaligatvių pėstiesiems nebuvimą). Vokės gatvės bendruomenė daugelį metų skverelį naudojo kaip bendrojo naudojimo teritoriją: skveras buvo apželdintas vertingais želdiniais, skvero viduryje buvo pastatytas ir pašventintas atminimo kryžius, per daugelį metų susiformavo skvero naudojimo tradicijos bei naudojimo tvarka - skvere aplinkiniai gyventojai renkasi švęsti įvairias šventes, žaisdžia vaikai, dažnas praeivis ar vietinis gyventojas meldžiasi atminimo kryžiaus akivaizdoje. Atminimo kryžius ir skveras tapo gyvenamojo kvartalo aplinkos dalimi, buvo ir yra aplinkinių gyventojų naudojamas bei galima tvirtinti, kad tai buvo vienas iš kultūros ir gamtos paveldo paminklų Kauno mieste, kurio aplankyti atvyksta ir kiti miesto gyventojai ar svečiai. LR Aplinkos ministro įsakymu sudaryta komisija 2002 m. lankėsi Vokės gatvės skverelyje ir pateikė išsamiasišvadas dėl skverelio išsaugojimo. Vokės gatvės skveras buvo viena iš gražiausiai sutvarkytų Kauno miesto vietinio naudojimo teritorijų, tačiau 2007 m. lapkričio 8 d. dalis vertingų želdinių buvo išpjauti (sunaikinti), tačiau Vokės gatvės skverelyje liko liepų alėja ir atminimo kryžius. Dalinai sunaikinus Vokės gatvės skvero gamtinę aplinką, iškilo reali grėsmė atminimo kryžiaus sunaikinimui.
2010-06-17 apie 18 val. atvyko pil. Andrius Balaišis, gyv. Topolių g. 2- 49, Kaune. Andrius Balaišis turėjo darbo įrankius ir ketino atminimo kryžių nuversti. Įvykis registruotas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Girstupio policijos nuovadoje reg. Nr. 20-26-AP-1414 Roik. 0110000308642. Atvykus policijos pareigūnams minėtas asmuo daugiau nepasirodė.
2010-08-05 apie 9 val. 05 min. į Vokės g. Haroldas Bartnikas su dviem darbininkais ir pradėjo kryžiaus griovimo darbus: darbininkai skubiai sunaikino gėlyną, esantį prie kryžiaus, pradėjo kasti aplink kryžių griovius. Atvykus į Vokės g. policijos pareigūnams, Haroldas Bartnikas buvo įpareigotas vykti į policijos komisariatą aiškintis dėl atliekamų savavaldžiavimo veiksmų, kuriais buvo siekiama nuversti ar nugriauti Vokės g. atminimo kryžių bei suniokoti jo aplinką.
2010-08-12 apie 9 val. 30 min. į Vokės g. atvyko Haroldas Bartnikas su iš pažiūros nepilnamečiu pagalbininku ir kartu su minėtu pagalbininku kastuvu pradėjo gilinti griovius aplink kryžių, tuo akivaizdžiai siekdamas galutinai suniokoti atminimo kryžiaus aplinką ir kuo greičiau atminimo kryžių pašalinti ar nuversti. Atvykus į Vokės g. policijos pareigūnams, Haroldas Bartnikas su jauno amžiaus pagalbininku išvyko į policijos komisariatą aiškintis dėl atliekamų savavaldžiavimo veiksmų, kuriais buvo siekiama nuversti Vokės g. atminimo kryžių ir galutinai suniokoti atminimo kryžiaus aplinką.
Dėl kryžių ir kryždirbystės apsaugos Nematerialaus paveldo konvenciją pasirašiusiose šalyse. 2011 m. gegužės 18 d. sukako 10 metų, kai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Kryždirbystės sąvoka yra platesnė nei vien tradicinio amato samprata, apsiribojanti kryžiaus sukūrimu, pastatymu. Lietuviškoji kryždirbystė yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija nuo pradžios iki pabaigos: jo idėja, vietos ir meistro parinkimas, visas kūrybos procesas, kryžiaus pastatymas, pašventinimas, lankymas ir bendravimas. Formų įvairove pasižymintys lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės tarsi peržengia mažosios architektūros paminklų statusą, įgydami gyvybės per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas bei papročius. Dėl savo gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir tos ypatingos vietos, kurią kryždirbystė užima atskiro žmogaus bei bendruomenės gyvenime, 2001 metais Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pažymėtina, kad Vokės gatvės kryžius yra lankomas, pašventintas ir yra tapęs saugotinu, nes Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) saraše patenka kaip Kryždirbystės ir kryžių simbolikos subjektas, esantis Kauno miesto teritorijoje. Tuo labiau, Lietuva ratifikavusi Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją (Žin. 2004 m. Nr.188-7006, toliau tekste sutrumpintai - Konvencija), privalo užtikrinti šios tarptautinės sutarties 1 straipsniu nustatus tikslus, kurie yra sekantys:
a) saugoti nematerialų kultūros paveldą;
b) užtikrinti pagarbą atitinkamų bendruomenių, grupių ir asmenų nematerialiam kultūros paveldui;
c) vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu ugdyti nematerialaus kultūros paveldo svarbos suvokimą ir padėti suprasti, kad reikia užtikrinti palankų jo vertinimą tarpusavyje;
d) numatyti tarptautinį bendradarbiavimą ir pagalbą.
Konvencijos 11 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Valstybė Šalis, kuri yra ratifikavusi šią tarptautinę sutartį:
a) imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų savo teritorijoje esančio nematerialaus kultūros paveldo apsaugą;
b) kartu su bendruomenėmis, grupėmis ir atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis, naudodamasi 2 straipsnio 3 punkte nurodytomis apsaugos priemonėmis, nustato ir apibūdina įvairius savo teritorijoje esančio nematerialaus kultūros paveldo elementus.
Konvencijos 2 straipsnyje apibrėžiama nematerialaus kultūros paveldo „apsaugos“ sąvoka
sekančiai:
„Apsauga“ – tai priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti nematerialaus kultūros paveldo
gyvybingumą, įskaitant nustatymą, dokumentavimą, mokslinius tyrimus, išsaugojimą, apsaugą, propagavimą, turtinimą, perdavimą, ypač per formalų ir neformalų švietimą, taip pat įvairių tokio paveldo aspektų atgaivinimą.
Vokės gatvės kryžius yra pažymėtas žemės sklypo plane, tačiau nepaisant jo įteisinto statuso, kaskart, prieštaraujant Lietuvos įsipareigojimams tarptautinei bendrijai, ignoruojant Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas, kėsinamasi Vokės gatvės atminimo kryžių neteisėtai sunaikinti. Manau, kad tokia situacija yra prieštaraujanti ne tik Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijai, bet ir visuomeninei tvarkai bei rimčiai. Vokės gatvės atminimo kryžius turi būti tvarkomas ir išsaugotas, suteikiama galimybė lankyti visuomenei, atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus ratifikuojant tarptautinę sutartį- Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, o policija privalo užtikrinti teisės aktų, rglamentuojančių nematerialaus kultūros paveldo apsaugą, įgyvendinimą.
