Jungtinio demokratinio judėjimo steigiamasis susirinkimas 2010-12-01
2009 metų sausio 31, šeštadienį, Kauno miesto savivaldybės salėje įvyko Lietuvos piliečių sueiga pavadintas renginys. Į renginį atvyko daugelio Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai bei lyderiai, dvasininkai, verslininkai, politikai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atstovai, jaunimo organizacijų atstovai. Kauno m. savivaldybės posėdžių salė buvo sausakimša. Pasak vienos iš renginio organizatorių Kauno bendruomenės „Nemuno krantai“ vadovės Rūtos Zabielienės, į sueigą susirinko beveik aštuonios dešimtys aktyviausiai Lietuvoje veikiančiai visuomeninių organizacijų vadovų ir atstovų: profesijų sąjungų, asociacijų, judėjimų, bendruomenių ir bendrijų. Čia galima buvo pamatyti Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, jaunimo organizacijų atstovus ir vadovus. Piliečių sueigoje esamą teisinę-ekonominę-politinę situaciją apžvelgė žinomas teisininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Pranešimus skaitė dvasininkas, Paberžės klebonas Skaidrius Kandratavičius, verslininkai Augustinas Rakauskas bei Albinas Strielčiūnas, politikas Raimundas Kaminskas, jaunimo organizacijų atstovai Tomas Sarnačinskas ir kiti visuomenės veikėjai. Susirinkusiuosius atvyko pasveikinti Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Daugiausia diskutuota apie ryškėjančią takoskyrą tarp visuomenės ir politikos, šalį apraizgiusias korumpuotų politikų ir verslo piramides, bei monopolininkų ir korumpuotų politikų sukeltą krizę dėl kurios priversta kęsti didžioji Lietuvos visuomenės dalis.
Jungtinis demokratinis judėjimas – piliečių atsakas į lietuviškąją „realpolik“ Susirinkusieji iškėlė naujojo vilties prezidento idėją, dauguma susirinkusiųjų ragino artėjančiuose rinkimuose kelti ir remti K. Čilinsko kandidatūrą. Tuo tarpu pats K. Čilinskas pasiūlė burtis į visuomeninį judėjimą, koncentruoti Lietuvoje esamas visuomeninės veiklos pastangas, mobilizuoti visuomeninės veiklos pajėgas, kuriomis būtų siekiama kurti demokratinę teisinę Lietuvos valstybę. Sukoncentravęs piliečių ir organizacijų pastangas judėjimas galėtų siūlyti visuomenei sprendimus, teisės aktų projektus, kuriais būtų naikinamos dirbtinės monopolijos, nesąžininga konkurencija, klestinti korupcija ir iš šios tikrovės kildintas grįstas krizės įveikimo planas. Judėjimas artimiausiu metu galėtų siekti keisti krizės įveikimo planą šalinant visų pirma krizės priežastis – monopolijas, bei didžiulę žalą Lietuvos biudžetui padariusį ir tebedarantį LEO LT sandorį. Planas aplenkia oligarchus ir monopilininkus uždėdamas didžiulę naštą sąžiningam verslui ir piliečiams. Vėlią popietę piliečių sueiga baigėsi rezoliucija, kurioje buvo įvertinta Oligarchinė politinė sistema, ekonominės krizės priežastys bei jos įveikimo priemonės. Nutarė pritarti naujo visuomeninio judėjimo steigimui. Vėliau buvo pasirašyta „Jungtinio demokratinio judėjimo“ (JDJ) steigimo sutartis, patvirtinti įstatai, išrinktas judėjimo pirmininkas. JDJ steigėjai nutarė atidėti tarybos sudarymą ir įregistravus judėjimą šaukti dar vieną Konferenciją, kurioje būtų išrinkta taryba ir kiti valdymo organai. Atsirado iniciatyvų kurti JDJ skyrius Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje. Pasak JDJ pirmininko K. Čilinsko, šiandien padarytas pirmas žingsnis- judėjimas įkurtas, kita Konferencija galėtų būti dar plačiau atstovaujama Lietuvos visuomenės. Pasak jo būtina koncentruoti visuomenines pastangas ir energiją minėtiems darbams. Lietuvoje yra daug aktyvių organizacijų ir lyderių, kurie susitelkę galėtų priversti veikti Konstitucijos principus ir normas, o ne Oligarchų ir siaurų įtakingų interesų užgaidas.
Į šią sueigą susirinkę Lietuvos piliečiai, realizuodami savo konstitucinę teisę dalyvauti šalies valdyme, būdami ne tik laisvi, bet ir atsakingi už savo vaikų ir šalies ateitį, matydami tos atsakomybės stygių politinėje valdžioje, susirūpinę dėl šalyje augančios dvasinės, politinės ir ekonominės krizės, n u s p r e n d ž i a :
I. Dėl oligarchinės politinės sistemos
šalyje funkcionuojanti politinė sistema vis labiau tolsta nuo demokratinės ir nuo teisinės valstybės principų. Reali valdžia priklauso iš korupcinių valdžios sprendimų ir neskaidrių privatizavimo sandorių praturtėjusiai oligarchinei viršūnei, egoistinių savo interesų tenkinimui, korupciniais ryšiais pajungia daugelį politinės valdžios, valdymo, teismo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų. Visuomenei jau nekyla abejonių dėl to, kad politikai, oficialiosios valstybės įstaigos, priimdami sprendimus svarbiausiais politiniais ir ekonominiais klausimais, paiso tik tos oligarchinės viršūnės interesų. Prieš priimant sprendimus derinama su ta viršūne, o į visuomenę atkreipiamas dėmesys tik tada, kai ji pradeda dėl tų vienpusiškų sprendimų protestuoti. Tuomet pradedamos viešųjų ryšių akcijos visuomenei nuraminti. Tačiau sistema išlieka ta pati: konstitucinė Tautos teisė valdyti šalį paminta, oficiali valdžia vykdo tik oligarchinės viršūnės valią. Taip išduotas vienas iš kertinių Konstitucijos principų: valdžia turi tarnauti žmonėms.
II. Dėl ekonominės krizės priežasčių
Pasaulinę krizę sukėlė moralės ir teisės principų išplovimas iš daugelio valstybių vidaus ir tarptautinės politikos. Teisės ir moralės vertybės pakeistos “realia politika”, egoistinės laisvosios rinkos kultu. Tokia nesąžininga ir neatsakinga rinka pagimdė “lyderius” – jokio naudingo produkto ir paslaugų visuomenei nekuriančius, o turtėjančius iš apgaulingo manipuliavimo bevertėmis akcijomis. Tokie, verslo esmę ir sąžiningą konkurenciją ignoruojantys, “lyderiai” “spaudė” iš likusio verslo, iš šalių ekonomikos, iš visuomenės visa, ką galėjo, kol nebeliko ko “spausti” ir ekonomika atsidūrė ant bankroto ribos.Lietuva yra itin ryškus šio krizės mechanizmo pavyzdys. Mūsų šalies ypatybė yra ta, kad į neskaidrios ir nesąžiningos rinkos modelį atstovaujančių lyderių kišenes perėjo būtent valstybės energetinis ir kitas stambus valstybės finansinis kapitalas ir kad tas perleidimas vyko aktyviai padedant politikams, valdžios atstovams, kurie tikėjosi už tą pagalbą solidžių sumų rinkimams arba gerai apmokamų postų bendrovėse, sukurtose neskaidriai perimto valstybinio turto pagrindu.
III. Dėl krizės įveikimo priemonių
Daugelis pasaulio valstybių suprato būtinumą šalinti krizės priežastį, todėl, iš vienos pusės, numato paramą nuo manipuliacijos “burbulinėmis” akcijomis nukentėjusiam verslui, gyventojams, o iš kitos – nustato griežtą atsakomybę tiems “lyderiams”, kurie nesąžiningomis finansinėmis operacijomis atvedė ekonomiką prie krizės.Tačiau Lietuvos politinė valdžia priklauso nuo jų ir negali liesti oligarchinių lyderių, kuriems iš esmės veltui perleido didžiulį energetinį ir kitą valstybinį kapitalą ir dėl to atsirado didelė “skylė” biudžete. Todėl politinės valdžios priimtos “antikrizinės priemonės” iš esmės tęsia tuos pačius veiksmus, kurie sukėlė krizę. Oligarchiniams “lyderiams”, energetikos monopolijos LEO LT ir jos dukterinių bendrovių savininkams pelnas padidinamas “išspaudžiant” iš elektros vartotojų, t.y., iš piliečių, verslo ir valstybės bei savivaldybės įmonių bei įstaigų – padidintą elektros energijos mokestį. Tuo biudžeto skylė tik padidinama – ta suma, kurią papildomai turės mokėti už elektrą valstybės ir savivaldybės įstaigos bei įmonės. O tam, kad būtų užkimšta biudžeto “skylė” ir užtikrintas didesnis pelnas oligarchiniams “lyderiams”, per mokesčių didinimą ir socialinės paramos mažinimą, “išspaudžiami” pinigai iš verslo ir gyventojų.
Piliečių sueiga siūlo valstybės įstaigoms ir politikams atšaukti dabartines “antikrizines priemones”, nes jos tik gilina krizę. B ū t i na :
1. Panaikinti sprendimą dėl elektros energijos kainų padidinimo, nes didinimą, kaip krizę gilinantį faktorių, dar praėjusiais metais uždraudė Europos Parlamentas.
2. Užkirsti kelią ES daugiamilijardinės paramos patekimui į AB LEO LT, nes pagal LEO sandorį 38,3% tos paramos taps privačių savininkų nuosavybe, nemaža dalis bus išnaudota didžiuliams šios bendrovės administracijos atlyginimams.
3. Skubiai, kaip prieštaraujantį viešai tvarkai ir gerai moralei, pripažinti niekiniu AB LEO LT steigimo sandorį. Taikyti restituciją: grąžinti UAB “NDX Energija” tai, ką ji davė pagal šį sandorį (kaip įtariama, įkeistas akcijas), o valstybei gražinti tai, kas iš jos buvo paimta pagal šį sandorį (apie 7 milijardų Lt vertės finansinis kapitalas, apie 1 milijardas Lt dividendų).
4. Parduoti susigrąžinto nacionalinio energetinio kapitalo dalį skaidriame eurointegraciniame konkurse, už gautas lėšas (apie 7 milijardų litų) pradėti statyti AE ir/ar vystyti alternatyvinius energijos šaltinius.
5. Pareikšti ieškinį teisme dėl neteisėto “Alitos” privatizavimo sandorio ir prisiteisti valstybės biudžetui apie 40 mln. litų.
6. Susigražinti į valstybės biudžetą 5 mln. litų iš investicinio banko, nes šis bankas neatidirbo šių milijonų. Jie buvo sumokėti bankui už objektyvų UAB “NDX Energija” ir valstybės energetinių bendrovių kapitalo vertinimą. Bet, kaip paskelbta, faktiškai vertino ne šis bankas, o Lietuvos viena skandalinga UAB, labai brangiai įvertinusi UAB “NDX energija” akcijas ir labai pigiai – Lietuvos valstybės energetinį kapitalą. Pagal šį vertinimą valstybė neteko teisės į kontrolinį akcijų paketą.
7. Sudaryti nepriklausomų ekspertų komisiją, kad ištirtų, kokią žalą valstybei ir vartotojams padarė tai, kad elektros perdavimo bendrovės savininkai kartu yra stambių prekybos centrų, t.y., elektros vartotojų, savininkai. Nesant kontrolės, pagal dabartinę metodiką galėjo savo išlaidas užskaityti į elektros kainą, kurią mokėdavo kiti vartotojai.
IV. Dėl kreipimosi į Europos Parlamentą ir Europos Komisiją
Atkreipti Europos parlamento ir Europos Komisijos dėmesį į tai, kad Lietuvos valdžia organizavo valstybinės elektros energetikos ir dviejų valstybinių elektrinių kapitalo apjungimą į monopolinę AB LEO LT bendrovę neskaidriai, pažeidžiant esmines ES ir Lietuvos teisės nuostatas, be konkurso perdavė teisę į šio monopolio 38,3% vienai privačiai UAB, jau valdžiusiai dalį energetinių sistemų. Prašyti Europos Komisijos sustabdyti ES lėšų energetikos pertvarkymui skyrimą, kol AB LEO LT steigimo sandoris nebus panaikintas, nes, priešingu atveju, paskirtos lėšos bus panaudotos nuostolingai ir neskaidriai.
V. Dėl jungtinio demokratinio Judėjimo steigimo
Tam, kad atskiri asmenys ir nevyriausybinės organizacijos galėtų efektyviau realizuoti konstitucinę teisę spręsti aktualius šalies valdymo klausimus, sueiga steigia visuotinį nepolitinį demokratinį judėjimą. Steigimą
VI. Dėl Prezidento rinkimų
Tautos atstovo - Prezidento kandidatūra turėtų būti keliama Tautos demokratiškai. Kandidatūras turėtų svarstyti steigiamas Jungtinis demokratinis judėjimas, jo skyriai miestuose ir rajonuose. Kviečiame gyventojus ir organizacijas steigti Jungtinio Demokratinio Judėjimo skyrius, kurie kels ir svarstys kandidatūras, deleguos atstovus į steigiamąjį suvažiavimą.
A S O C I A C I J O S „JUNGTINIS DEMOKRATINIS JUDĖJIMAS“ Į S T A T Ų ištrauka
1 straipsnis.BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Asociacija „Jungtinis demokratinis judėjimas“ , toliau vadinama Asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, vienijantis asmenis, pritariančius šiuose įstatuose numatytiems tikslams, įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymą bei šiuos įstatus .
1.2. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir savo veiklą grindžia šiais įstatais bei kitais Asociacijos valdymo organų priimtais dokumentais.
1.3. Asociacija turi savo pavadinimą, simboliką, bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje ir antspaudą;
1.4. Asociacija gali stoti į kitas nacionalines ar tarptautines organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams.
1.5. Asociacijos nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.
1.6. Asociacijos finansiniai metai yra kalendoriniai metai. Pirmieji Asociacijos finansiniai metai prasideda nuo jos įsteigimo dienos ir baigiasi atitinkamų metų gruodžio 31 dieną.
1.7. Asociacijos veiklos laikotarpis yra neribotas.
3 straipsnis. ASOCIACIJOS VEIKLOS TIKSLAI, VEIKLOS SRITYS BEI RŪŠYS
3.1. Pagrindinis Asociacijos tikslas yra inicijuoti, koordinuoti ir plėtoti asmenų veiklas:
3.1.1. įtvirtinant Lietuvoje atvirą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę,
3.1.2. panaikinant teisines, politines ir ekonomines sąlygas korupcinio, oligarchinio valdymo egzistavimui,
3.2. Siekdama numatyto tikslo, Asociacija numato, rengia ir inicijuoja priemones ir veiksmus tam, kad:
3.2.1. Tauta turėtų aukščiausią suverenią galią valstybėje bei galimybes tą galią įgyvendinti tiesiogiai ir per demokratiškus, teisingus ir lygius rinkimus;
3.2.2. Atskiri asmenys ir visuomenės veiklos sritys (mokslas, kultūra, švietimas, medicina, teisėsauga) nebūtų diskriminuojami;
3.2.3. Valdžios atstovai nepiktnaudžiautų savo pareigomis, valdžios įstaigos tarnautų žmonėms, kad teisėti žmogaus ir verslo interesai būtų ginami, o varžomi tik tiek, kiek tai būtina viešėjam interesui garantuoti;
3.2.4. Oligarchinės monopolijos neslėgtų verslo, žmonių ir valstybės, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir vartotojų teises, kad būtų užtikrintos asmenų socialinės garantijos;
3.2.5. Būtų sukurtos prielaidos, nešališkam, skaidriam teismui, o teisėsaugos institucijos orientuotos į asmenų teisių gynimą ir teisėtumo užtikrinimą, užtikrinant šioms funkcijoms vykdyti tinkamas materialines sąlygas;
3.3. Savo tikslus asociacija įgyvendina:
3.3.1. telkdama asmenis, kurių vertybinės nuostatos ir veiklos atitinka Asociacijos tikslus bei koordinuodama jų veiklą;
3.3.2. atstovaudama savo narius Europos Sąjungos ir tarptautinėse institucijose ir organizacijose;
3.3.3. teikdama Asociacijos nariams konsultacijas ir metodinę medžiagą;
3.3.4. rinkti, analizuodama dokumentus ir informaciją apie geriausias patirtis ir iniciatyvas Lietuvoje ir kitos šalyse;
3.3.5. organizuodama pasitarimus, simpoziumus, konferencijas, rengdama paskaitas, seminarus veiklos;
3.3.6. leisdama ir platindama periodinius ir neperiodinius leidinius;
3.3.7. užmegzdama bei palaikydama santykius su užsienio šalių asociacijomis ir kitomis asociacijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;
3.3.8. konsultuodama asmenis su visuomenine ir politine veikla susijusiais klausimais;
3.3.9. organizuodama renginius bei inicijuodama informacines kampanijas siekiant įvertinti ir paskatinti geriausias visuomenines iniciatyvas ir visuomenės lyderius;
3.3.10. Skleisdama informaciją apie asociacijos veiklą.
4. straipsnis. ASOCIACIJOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
4.1. Asociacija susideda iš tikrųjų narių ir garbės narių.
4.2. Tikraisiais nariais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, pritariantys Asociacijos tikslams, pripažįstantys šiuos įstatus, dalyvaujantys jos veikloje ir mokantys nario mokestį.
2009 metų sausio 31, šeštadienį, Kauno miesto savivaldybės salėje įvyko Lietuvos piliečių sueiga pavadintas renginys. Į renginį atvyko daugelio Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai bei lyderiai, dvasininkai, verslininkai, politikai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atstovai, jaunimo organizacijų atstovai. Kauno m. savivaldybės posėdžių salė buvo sausakimša. Pasak vienos iš renginio organizatorių Kauno bendruomenės „Nemuno krantai“ vadovės Rūtos Zabielienės, į sueigą susirinko beveik aštuonios dešimtys aktyviausiai Lietuvoje veikiančiai visuomeninių organizacijų vadovų ir atstovų: profesijų sąjungų, asociacijų, judėjimų, bendruomenių ir bendrijų. Čia galima buvo pamatyti Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, jaunimo organizacijų atstovus ir vadovus. Piliečių sueigoje esamą teisinę-ekonominę-politinę situaciją apžvelgė žinomas teisininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Pranešimus skaitė dvasininkas, Paberžės klebonas Skaidrius Kandratavičius, verslininkai Augustinas Rakauskas bei Albinas Strielčiūnas, politikas Raimundas Kaminskas, jaunimo organizacijų atstovai Tomas Sarnačinskas ir kiti visuomenės veikėjai. Susirinkusiuosius atvyko pasveikinti Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Daugiausia diskutuota apie ryškėjančią takoskyrą tarp visuomenės ir politikos, šalį apraizgiusias korumpuotų politikų ir verslo piramides, bei monopolininkų ir korumpuotų politikų sukeltą krizę dėl kurios priversta kęsti didžioji Lietuvos visuomenės dalis.
Jungtinis demokratinis judėjimas – piliečių atsakas į lietuviškąją „realpolik“ Susirinkusieji iškėlė naujojo vilties prezidento idėją, dauguma susirinkusiųjų ragino artėjančiuose rinkimuose kelti ir remti K. Čilinsko kandidatūrą. Tuo tarpu pats K. Čilinskas pasiūlė burtis į visuomeninį judėjimą, koncentruoti Lietuvoje esamas visuomeninės veiklos pastangas, mobilizuoti visuomeninės veiklos pajėgas, kuriomis būtų siekiama kurti demokratinę teisinę Lietuvos valstybę. Sukoncentravęs piliečių ir organizacijų pastangas judėjimas galėtų siūlyti visuomenei sprendimus, teisės aktų projektus, kuriais būtų naikinamos dirbtinės monopolijos, nesąžininga konkurencija, klestinti korupcija ir iš šios tikrovės kildintas grįstas krizės įveikimo planas. Judėjimas artimiausiu metu galėtų siekti keisti krizės įveikimo planą šalinant visų pirma krizės priežastis – monopolijas, bei didžiulę žalą Lietuvos biudžetui padariusį ir tebedarantį LEO LT sandorį. Planas aplenkia oligarchus ir monopilininkus uždėdamas didžiulę naštą sąžiningam verslui ir piliečiams. Vėlią popietę piliečių sueiga baigėsi rezoliucija, kurioje buvo įvertinta Oligarchinė politinė sistema, ekonominės krizės priežastys bei jos įveikimo priemonės. Nutarė pritarti naujo visuomeninio judėjimo steigimui. Vėliau buvo pasirašyta „Jungtinio demokratinio judėjimo“ (JDJ) steigimo sutartis, patvirtinti įstatai, išrinktas judėjimo pirmininkas. JDJ steigėjai nutarė atidėti tarybos sudarymą ir įregistravus judėjimą šaukti dar vieną Konferenciją, kurioje būtų išrinkta taryba ir kiti valdymo organai. Atsirado iniciatyvų kurti JDJ skyrius Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje. Pasak JDJ pirmininko K. Čilinsko, šiandien padarytas pirmas žingsnis- judėjimas įkurtas, kita Konferencija galėtų būti dar plačiau atstovaujama Lietuvos visuomenės. Pasak jo būtina koncentruoti visuomenines pastangas ir energiją minėtiems darbams. Lietuvoje yra daug aktyvių organizacijų ir lyderių, kurie susitelkę galėtų priversti veikti Konstitucijos principus ir normas, o ne Oligarchų ir siaurų įtakingų interesų užgaidas.
Į šią sueigą susirinkę Lietuvos piliečiai, realizuodami savo konstitucinę teisę dalyvauti šalies valdyme, būdami ne tik laisvi, bet ir atsakingi už savo vaikų ir šalies ateitį, matydami tos atsakomybės stygių politinėje valdžioje, susirūpinę dėl šalyje augančios dvasinės, politinės ir ekonominės krizės, n u s p r e n d ž i a :
I. Dėl oligarchinės politinės sistemos
šalyje funkcionuojanti politinė sistema vis labiau tolsta nuo demokratinės ir nuo teisinės valstybės principų. Reali valdžia priklauso iš korupcinių valdžios sprendimų ir neskaidrių privatizavimo sandorių praturtėjusiai oligarchinei viršūnei, egoistinių savo interesų tenkinimui, korupciniais ryšiais pajungia daugelį politinės valdžios, valdymo, teismo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų. Visuomenei jau nekyla abejonių dėl to, kad politikai, oficialiosios valstybės įstaigos, priimdami sprendimus svarbiausiais politiniais ir ekonominiais klausimais, paiso tik tos oligarchinės viršūnės interesų. Prieš priimant sprendimus derinama su ta viršūne, o į visuomenę atkreipiamas dėmesys tik tada, kai ji pradeda dėl tų vienpusiškų sprendimų protestuoti. Tuomet pradedamos viešųjų ryšių akcijos visuomenei nuraminti. Tačiau sistema išlieka ta pati: konstitucinė Tautos teisė valdyti šalį paminta, oficiali valdžia vykdo tik oligarchinės viršūnės valią. Taip išduotas vienas iš kertinių Konstitucijos principų: valdžia turi tarnauti žmonėms.
II. Dėl ekonominės krizės priežasčių
Pasaulinę krizę sukėlė moralės ir teisės principų išplovimas iš daugelio valstybių vidaus ir tarptautinės politikos. Teisės ir moralės vertybės pakeistos “realia politika”, egoistinės laisvosios rinkos kultu. Tokia nesąžininga ir neatsakinga rinka pagimdė “lyderius” – jokio naudingo produkto ir paslaugų visuomenei nekuriančius, o turtėjančius iš apgaulingo manipuliavimo bevertėmis akcijomis. Tokie, verslo esmę ir sąžiningą konkurenciją ignoruojantys, “lyderiai” “spaudė” iš likusio verslo, iš šalių ekonomikos, iš visuomenės visa, ką galėjo, kol nebeliko ko “spausti” ir ekonomika atsidūrė ant bankroto ribos.Lietuva yra itin ryškus šio krizės mechanizmo pavyzdys. Mūsų šalies ypatybė yra ta, kad į neskaidrios ir nesąžiningos rinkos modelį atstovaujančių lyderių kišenes perėjo būtent valstybės energetinis ir kitas stambus valstybės finansinis kapitalas ir kad tas perleidimas vyko aktyviai padedant politikams, valdžios atstovams, kurie tikėjosi už tą pagalbą solidžių sumų rinkimams arba gerai apmokamų postų bendrovėse, sukurtose neskaidriai perimto valstybinio turto pagrindu.
III. Dėl krizės įveikimo priemonių
Daugelis pasaulio valstybių suprato būtinumą šalinti krizės priežastį, todėl, iš vienos pusės, numato paramą nuo manipuliacijos “burbulinėmis” akcijomis nukentėjusiam verslui, gyventojams, o iš kitos – nustato griežtą atsakomybę tiems “lyderiams”, kurie nesąžiningomis finansinėmis operacijomis atvedė ekonomiką prie krizės.Tačiau Lietuvos politinė valdžia priklauso nuo jų ir negali liesti oligarchinių lyderių, kuriems iš esmės veltui perleido didžiulį energetinį ir kitą valstybinį kapitalą ir dėl to atsirado didelė “skylė” biudžete. Todėl politinės valdžios priimtos “antikrizinės priemonės” iš esmės tęsia tuos pačius veiksmus, kurie sukėlė krizę. Oligarchiniams “lyderiams”, energetikos monopolijos LEO LT ir jos dukterinių bendrovių savininkams pelnas padidinamas “išspaudžiant” iš elektros vartotojų, t.y., iš piliečių, verslo ir valstybės bei savivaldybės įmonių bei įstaigų – padidintą elektros energijos mokestį. Tuo biudžeto skylė tik padidinama – ta suma, kurią papildomai turės mokėti už elektrą valstybės ir savivaldybės įstaigos bei įmonės. O tam, kad būtų užkimšta biudžeto “skylė” ir užtikrintas didesnis pelnas oligarchiniams “lyderiams”, per mokesčių didinimą ir socialinės paramos mažinimą, “išspaudžiami” pinigai iš verslo ir gyventojų.
Piliečių sueiga siūlo valstybės įstaigoms ir politikams atšaukti dabartines “antikrizines priemones”, nes jos tik gilina krizę. B ū t i na :
1. Panaikinti sprendimą dėl elektros energijos kainų padidinimo, nes didinimą, kaip krizę gilinantį faktorių, dar praėjusiais metais uždraudė Europos Parlamentas.
2. Užkirsti kelią ES daugiamilijardinės paramos patekimui į AB LEO LT, nes pagal LEO sandorį 38,3% tos paramos taps privačių savininkų nuosavybe, nemaža dalis bus išnaudota didžiuliams šios bendrovės administracijos atlyginimams.
3. Skubiai, kaip prieštaraujantį viešai tvarkai ir gerai moralei, pripažinti niekiniu AB LEO LT steigimo sandorį. Taikyti restituciją: grąžinti UAB “NDX Energija” tai, ką ji davė pagal šį sandorį (kaip įtariama, įkeistas akcijas), o valstybei gražinti tai, kas iš jos buvo paimta pagal šį sandorį (apie 7 milijardų Lt vertės finansinis kapitalas, apie 1 milijardas Lt dividendų).
4. Parduoti susigrąžinto nacionalinio energetinio kapitalo dalį skaidriame eurointegraciniame konkurse, už gautas lėšas (apie 7 milijardų litų) pradėti statyti AE ir/ar vystyti alternatyvinius energijos šaltinius.
5. Pareikšti ieškinį teisme dėl neteisėto “Alitos” privatizavimo sandorio ir prisiteisti valstybės biudžetui apie 40 mln. litų.
6. Susigražinti į valstybės biudžetą 5 mln. litų iš investicinio banko, nes šis bankas neatidirbo šių milijonų. Jie buvo sumokėti bankui už objektyvų UAB “NDX Energija” ir valstybės energetinių bendrovių kapitalo vertinimą. Bet, kaip paskelbta, faktiškai vertino ne šis bankas, o Lietuvos viena skandalinga UAB, labai brangiai įvertinusi UAB “NDX energija” akcijas ir labai pigiai – Lietuvos valstybės energetinį kapitalą. Pagal šį vertinimą valstybė neteko teisės į kontrolinį akcijų paketą.
7. Sudaryti nepriklausomų ekspertų komisiją, kad ištirtų, kokią žalą valstybei ir vartotojams padarė tai, kad elektros perdavimo bendrovės savininkai kartu yra stambių prekybos centrų, t.y., elektros vartotojų, savininkai. Nesant kontrolės, pagal dabartinę metodiką galėjo savo išlaidas užskaityti į elektros kainą, kurią mokėdavo kiti vartotojai.
IV. Dėl kreipimosi į Europos Parlamentą ir Europos Komisiją
Atkreipti Europos parlamento ir Europos Komisijos dėmesį į tai, kad Lietuvos valdžia organizavo valstybinės elektros energetikos ir dviejų valstybinių elektrinių kapitalo apjungimą į monopolinę AB LEO LT bendrovę neskaidriai, pažeidžiant esmines ES ir Lietuvos teisės nuostatas, be konkurso perdavė teisę į šio monopolio 38,3% vienai privačiai UAB, jau valdžiusiai dalį energetinių sistemų. Prašyti Europos Komisijos sustabdyti ES lėšų energetikos pertvarkymui skyrimą, kol AB LEO LT steigimo sandoris nebus panaikintas, nes, priešingu atveju, paskirtos lėšos bus panaudotos nuostolingai ir neskaidriai.
V. Dėl jungtinio demokratinio Judėjimo steigimo
Tam, kad atskiri asmenys ir nevyriausybinės organizacijos galėtų efektyviau realizuoti konstitucinę teisę spręsti aktualius šalies valdymo klausimus, sueiga steigia visuotinį nepolitinį demokratinį judėjimą. Steigimą
VI. Dėl Prezidento rinkimų
Tautos atstovo - Prezidento kandidatūra turėtų būti keliama Tautos demokratiškai. Kandidatūras turėtų svarstyti steigiamas Jungtinis demokratinis judėjimas, jo skyriai miestuose ir rajonuose. Kviečiame gyventojus ir organizacijas steigti Jungtinio Demokratinio Judėjimo skyrius, kurie kels ir svarstys kandidatūras, deleguos atstovus į steigiamąjį suvažiavimą.
A S O C I A C I J O S „JUNGTINIS DEMOKRATINIS JUDĖJIMAS“ Į S T A T Ų ištrauka
1 straipsnis.BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Asociacija „Jungtinis demokratinis judėjimas“ , toliau vadinama Asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, vienijantis asmenis, pritariančius šiuose įstatuose numatytiems tikslams, įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymą bei šiuos įstatus .
1.2. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir savo veiklą grindžia šiais įstatais bei kitais Asociacijos valdymo organų priimtais dokumentais.
1.3. Asociacija turi savo pavadinimą, simboliką, bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje ir antspaudą;
1.4. Asociacija gali stoti į kitas nacionalines ar tarptautines organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams.
1.5. Asociacijos nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.
1.6. Asociacijos finansiniai metai yra kalendoriniai metai. Pirmieji Asociacijos finansiniai metai prasideda nuo jos įsteigimo dienos ir baigiasi atitinkamų metų gruodžio 31 dieną.
1.7. Asociacijos veiklos laikotarpis yra neribotas.
3 straipsnis. ASOCIACIJOS VEIKLOS TIKSLAI, VEIKLOS SRITYS BEI RŪŠYS
3.1. Pagrindinis Asociacijos tikslas yra inicijuoti, koordinuoti ir plėtoti asmenų veiklas:
3.1.1. įtvirtinant Lietuvoje atvirą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę,
3.1.2. panaikinant teisines, politines ir ekonomines sąlygas korupcinio, oligarchinio valdymo egzistavimui,
3.2. Siekdama numatyto tikslo, Asociacija numato, rengia ir inicijuoja priemones ir veiksmus tam, kad:
3.2.1. Tauta turėtų aukščiausią suverenią galią valstybėje bei galimybes tą galią įgyvendinti tiesiogiai ir per demokratiškus, teisingus ir lygius rinkimus;
3.2.2. Atskiri asmenys ir visuomenės veiklos sritys (mokslas, kultūra, švietimas, medicina, teisėsauga) nebūtų diskriminuojami;
3.2.3. Valdžios atstovai nepiktnaudžiautų savo pareigomis, valdžios įstaigos tarnautų žmonėms, kad teisėti žmogaus ir verslo interesai būtų ginami, o varžomi tik tiek, kiek tai būtina viešėjam interesui garantuoti;
3.2.4. Oligarchinės monopolijos neslėgtų verslo, žmonių ir valstybės, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir vartotojų teises, kad būtų užtikrintos asmenų socialinės garantijos;
3.2.5. Būtų sukurtos prielaidos, nešališkam, skaidriam teismui, o teisėsaugos institucijos orientuotos į asmenų teisių gynimą ir teisėtumo užtikrinimą, užtikrinant šioms funkcijoms vykdyti tinkamas materialines sąlygas;
3.3. Savo tikslus asociacija įgyvendina:
3.3.1. telkdama asmenis, kurių vertybinės nuostatos ir veiklos atitinka Asociacijos tikslus bei koordinuodama jų veiklą;
3.3.2. atstovaudama savo narius Europos Sąjungos ir tarptautinėse institucijose ir organizacijose;
3.3.3. teikdama Asociacijos nariams konsultacijas ir metodinę medžiagą;
3.3.4. rinkti, analizuodama dokumentus ir informaciją apie geriausias patirtis ir iniciatyvas Lietuvoje ir kitos šalyse;
3.3.5. organizuodama pasitarimus, simpoziumus, konferencijas, rengdama paskaitas, seminarus veiklos;
3.3.6. leisdama ir platindama periodinius ir neperiodinius leidinius;
3.3.7. užmegzdama bei palaikydama santykius su užsienio šalių asociacijomis ir kitomis asociacijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;
3.3.8. konsultuodama asmenis su visuomenine ir politine veikla susijusiais klausimais;
3.3.9. organizuodama renginius bei inicijuodama informacines kampanijas siekiant įvertinti ir paskatinti geriausias visuomenines iniciatyvas ir visuomenės lyderius;
3.3.10. Skleisdama informaciją apie asociacijos veiklą.
4. straipsnis. ASOCIACIJOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
4.1. Asociacija susideda iš tikrųjų narių ir garbės narių.
4.2. Tikraisiais nariais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, pritariantys Asociacijos tikslams, pripažįstantys šiuos įstatus, dalyvaujantys jos veikloje ir mokantys nario mokestį.
