Jo Ekscelencijai Europos Sąjungos
Prezidentui Hermanui van Rompuy
Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manueliui Barroso
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei D. Grybauskaitei
Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato Generalinei direktorei Lovri Evans
Europos Žmogaus Teisių Teismui
Europos Parlamento nariams
ŽINIAI:
LR Seimo Pirmininkei I. Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui
LR Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui
LR Žemės ūkio ministrui K. Starkevičiui
LR Aplinkos ministrui G. Kazlauskui
LR Vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei R. Narušienei
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui E. Pupiniui
LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkui J. Šimėnui
LR Seimo Audito komiteto pirmininkei L. Graužinienei
LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkui A. Endzinui
LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui K. Komskiui
LR Valstybės kontrolierei G. Švedienei
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Ž. Pacevičiui
LR Seimo Kontrolieriui R. Valentukevičiui
Lietuvos Sąjūdžio tarybos Pirmininkui Rytui Kupčinskui
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo nariams
LR Seimo nariams
Žiniasklaidai
GERBKIME ŽMONES
2011 10 22 EuroposŽmogaus Teisių Teismui parašiau skundą dėl amoralių ir neteisėtų Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) vadovybės veiksmų naikinant Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą (toliau LVŽŽTC), dėl neteisėto masiško žmonių atleidinėjimo iš darbo. Skunde pateikiau daug informacijos apie tai kaip ŽŪM vadovybė nepakankamai sprendė žuvininkystės ir žuvivaisos klausimus ir apie tai, kad atsakingos Lietuvos institucijos dažnai nereaguodavo į keliamas problemas.
Visada gyniau Lietuvą ir jos žmones. Niekada nesitaiksčiau su negerovėmis, gyniau žeminamus ir skriaudžiamus. Darau viską, kad Lietuva eitų Sąjūdžio nubrėžtais keliais.
Būdamas įsitikinęs, kad Lietuvą valdančios institucijos ne visada reaguoja į keliamas problemas, o teismai ne visada išsamiai ir kompetentingai sprendžia ieškinius, tikiuosi, kad EuroposŽmogaus Teisių Teismas išnagrinės mano pateiktą medžiagą ir priims verdiktą.
2011 11 25 EuroposŽmogaus Teisių Teismas patvirtino gavęs mano dokumentus ir nagrinės mano pateiktą medžiagą.
Šiame laiške Jums trumpai paaiškinsiu, kad ne vieną kartą įvairiais klausimais kreipiausi į daugelį atsakingų Lietuvos institucijų ir pareigūnų. Todėl kreipdamasis į aukščiausias Europos Sąjungos ir Lietuvos institucijas noriu informuoti apie kai kurias keltas problemas ir jų sprendimus. Atkreipiu dėmesį, kad keliami klausimai savalaikiai nebuvo sprendžiami.
Rašiau apie ŽŪM ir kitų Lietuvos atsakingų institucijų dėmesio stoką Pasaulio ir Europos žuvininkystės institucijų rekomendacijų vykdymui, mėgėjiškai ir verslinei žuvininkystei, žuvininkystės plėtrai, apie bandymus privatizuoti valstybinius žuvivaisos objektus, apie neteisėtus ŽŪM vadovų veiksmus masiškai atleidinėjant iš darbo.
Esu dėkingas ES institucijoms dalykiškai ir pagarbiai reagavusioms į mano keltas problemas.
Lietuvos institucijos ir pareigūnai įvairioms ES institucijoms ir tarpusavyje aiškina, kad žuvininkystės klausimams skiria daug dėmesio ir problemas sprendžia pagal valstybės patvirtintas programas ir finansinius išteklius. Todėl nelabai tikiu, kad ŽŪM vadovybė reikiamai spręs žuvininkystės problemas. Esu įsitikinęs, kad ŽŪM išdalins ES skiriamas lėšas žuvininkystei. Tačiau lėšų laivų modernizacijai, kaip ir iki šiol, nepanaudos nė cento, nes ŽŪM vadovai nepanoro ar nesugebėjo parengti priimtiną žvejybos įmonėms lėšų laivų modernizacijai panaudojimo tvarką.
Daugeliui žinoma, kad kur atsiranda pinigai ten atsiranda kūrėjai ir siekiantys lengvai pasipelnyti. Lietuvoje nuo 2010 metų vasaros sklando įvairiausios versijos apie mėginimą neteisėtai gauti mailiaus auginimui 22.5 mln. litų (6,5 mln. eurų). Žurnalistai aiškina, kad bandant paskirstyti šiuos pinigus dalyvavo ŽŪM ministras K. Starkevičius. Prasidėjus specialiųjų tyrimų tarnybų tyrimams K. Starkevičiui buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas , o vėliau perkvalifikuotas į liudytojo statusą. Žmonės kalba, kad ministrui gali būti suteiktas ir kitas statusas. Byla jau nagrinėjama teisme ir manoma, kad bus bandoma nagrinėti tiek laiko ir vilkinti, kad sueitų senaties terminas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra apie 1 milijonas hektarų dirvonuojančių žemių. Čia galima būtų išauginti - pagaminti produkcijos maždaug už 1 milijardą eurų. Žinant, kad Lietuvoje yra daugybė bedarbių, o pasaulyje yra daugybė badaujančių ir varguolių laikyti dirvonuojančius žemės plotus yra ir Europos Sąjungos, ir ŽŪM, ir Lietuvos valdžios institucijų nepagarba žmonijai. Nerasdami darbo Tėvynėje apie 500 tūkst. lietuvių išvyko į kitas valstybes.
2009 05 22 kreipiausi laišku „Dėl problemų žuvininkystėje“ į Europos Komisijos Pirmininką Jose Manuelį Barroso ir atsakingų Lietuvos institucijų vadovus. Šiame rašte rašiau, kad LR Seimas atsakingai sprendžia Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisas. Atkreipiau dėmesį, kad ŽŪM rengiasi sunaikinti Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą (toliau LVŽŽTC), kad viceministras A. Macijauskas ignoruoja kai kurias visuomenines žuvininkystės organizacijas. Atkreipiau dėmesį, kad A. Macijauskas yra piktavališkas, neturintis administravimo ir vadybos gebėjimų, visiškai nežino žuvininkystės pagrindų, nemoka orientuotis susidariusioje sunkioje ekonominėje ir socialinėje situacijoje, yra irzlus, susireikšminantis, tarnaujantis jam palankių grupuočių interesams ir prašiau nušalinti A. Macijauską nuo užimamų pareigų.
Naujos kadencijos Seimas per 3 metus nesugebėjo priimti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisų. Mano manymu galėjo, tačiau nebuvo pagarbos beveik 500 tūkstančių žvejams mėgėjams. Per tą laiką Seimas priėmė labai daug įstatymų ir jų pataisų. Svarbiems ir reikalingiems įstatymams priimti arba pakeisti Seimas visada randa laiko. Labai skubos tvarka ir naudojant įvairiausias manipuliacijas Seimas per 7 mėnesius 2011 12 06 panaikino 2008 04 18 dieną priimtą Alkoholio reklamos draudimo įstatymą. Dėl alkoholio vartojimo pagal nusikaltimus, savižudybes, nelaimingus atsitikimus darbe, keliuose ir buityje, prievartavimus, mažamečių naudojančių alkoholinius gėrimus Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių Europoje ir Pasaulyje. Matyt LR Seimas siekia, kad Lietuva pagal alkoholio naudojimą ir jo naikinamas pasekmes pirmautų Europoje ir Pasaulyje. TADA PASAULYJE NUSKAMBĖS LIETUVOS VARDAS ir visas pragaras džiūgaus. Milžiniškus pelnus susižers alkoholizmo industrija ir žiniasklaida. Manoma, kad pralobs parlamentinės partijos ir nebus nuskriausti pasižymėję parlamentarai. Gerbiami žmonės, Lietuva yra Europos geografiniame centre. Čia yra girtuoklystės OAZĖ. Turbūt reikėtų suprasti Lietuvos parlamentarų užimtumą sprendžiant globalius lietuvių tautos žudymo alkoholiu klausimus. Tokie Mamą, Tėvą, Sesę, Brolį it Tėvynę parduos. Gal todėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo svarstymui laiko trūksta.
Nuo 2011 10 19 A. Macijauskas pasiliuosavo iš ŽŪM viceministro pareigų. Tačiau A. Macijauskas tapo ministro pirmininko A. Kubiliaus konsultantu. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimą jam iškelta baudžiamoji byla. 2011 12 08 teismas pradėjo nagrinėti A. Macijausko bylą.
2010 06 02 rašiau laišką „Dėl žuvivaisos naikinimo Lietuvoje“.
Šiuo laiškuATKREIPIAU dėmesį, kad visame pasaulyje žuvų ištekliai, jų gausinimas ir apsauga yra kiekvienos valstybės STRATEGIJOS PAMATINIAI OBJEKTAI. Net sunkmečio sąlygomis valstybės tebevykdo ir tebesilaiko priimtų gamtosauginių žuvivaisos nuostatų.
Žinant, kad žuvų išteklių artimiausioje ateityje pasaulyje stigs, valstybės privalės neatidėliodamos įgyvendinti žuvų ūkio plėtros priemones, panašias į Europos Bendrijos Komisijos ŽALIĄJĄ KNYGĄ „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“. Tai turės daryti ir Lietuva.
Johanesburgo 2002 m. darnaus vystimosi deklaracija įpareigoja ją pasirašiusias šalis ( o Lietuva yra tarp jų) visus žuvų išteklius atkurti iki stabilaus lygio iki 2015 m.
ŽŪM ir kitoms atsakingoms institucijoms nepavyksta spręsti šių probleminių klausimų.
Pagal patvirtintus reglamentus vidaus vandenyse turi būti sugaunama apie 1800 tonų gėlavandenių žuvų. Pastaraisiais metais sugaunama apie1300 tonų. Sugavimai vis mažėja, nes ŽŪMverslinei žvejybai vidaus vandenyse neskiria reikiamo dėmesio. Atkreipiau dėmesį, kad dabartinė ŽŪM žuvininkystės politika nestimuluoja žmonių gerovės augimo ir darbo vietų kūrimą bei valstybės biudžeto pajamų didėjimą.
Atkreipiau dėmesį, kad ŽŪM modeliavo parduoti LVŽŽTC žuvivaisos filialus. Parduoti tokius objektus yra mokslo naikinimas ir valstybės ekonominės galios griovimas. ŽŪM naikindama žuvivaisos objektus pradėjo kenkti mėgėjiškai, rekreacinei ir verslinei žvejybai – žmonių užimtumui ir biudžeto gausinimui.
Apie ŽŪM ketinimus reorganizuoti Pasaulio valstybėse žuvų ištekliai, jų apsauga ir žuvivaisa bei moksliniai šių krypčių tyrinėjimai yra valstybių strateginiai objektai. Valstybės išlaiko specializuotus universitetus, institutus bei įvairias kitas įstaigas. ŽŪM baigia atsiriboti ir nuo mokslininkų.LVŽŽTC mokslininkai, specialistai ir buvę Centro darbuotojai ne kartą yra kreipęsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, ŽŪM, Aplinkos ministeriją, Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetus, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją bei parlamentarus. Dauguma jų ignoravo susitikimus su kitaip mąstančiais. JIE VADOVAVOSI TIK ŽŪM NUOSTATOMIS.Daugelis supratę apie ŽŪM vykdomus negerus darbus aiškina, kad tai valdančiosios daugumos veiklos vadovavimo išdava. Ar blogio darymas gali būti pateisinamas?!
Dėkojome J.E. Prezidentei D. Grybauskaitei, kad mums buvo suteikta galimybė žuvininkystės klausimais pabendrauti su prezidentūros darbuotojais. Nuoširdus ačiū Aplinkos ministrui G. Kazlauskui, kad su atsakingais ministerijos darbuotojais išklausė ir labai teigiamai oficialiu raštu įvertino susitikimą.
Žuvininkystės departamentas turi formuoti valstybinę žuvininkystės strategiją. Kokių rezultatų gali pasiekti toks departamentas jeigu jo vadovais ŽŪM paskyrė žmones, neturinčius patirties žuvininkystėje.
Nei K. Starkevičius, nei kiti valdininkai, nei kai kurie politikai iki šiol dar nesuprato ar specialiai nenori suprasti, kad žuvivaisa yra labai sudėtingas, moksliniais pagrindais paremtas, ilgai trunkantis, daug pasiaukojimo ir energijos bei lėšų reikalaujantis darbas.
Ministro K. Starkevičiaus pasėta blogio sėkla, jo valdininkų, kai kurių pataikūnų, politikų ir verslininkų remiama ir puoselėjama gali atnešti Lietuvai didelių nuostolių ir problemų.
2010 06 28 laiške „Vadovų diversijos“rašiau, kad2008 m. ŽŪM realiai pradėjo Europos Sąjungos paramos pagal Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ skyrimo procedūras.
Priemonės tikslas – skatinti pačių žvejų bendruomenių reiškiamą iniciatyvą pagal „ iš apačios į viršų “ principą. Tam žvejų bendruomenės turėjo sukurti žuvininkystės regionų vietos veiklos grupes (ŽRVVG).
2008 05 06 įsiregistravo Vilniaus regiono žuvininkystės vietos veiklos grupė (ŽRVVG) viešosios įstaigos „Aivaturas“ pagrindu ir pradėjo rengti ir pateikė projektą strategijos rengimo paramai gauti.
Kiek vėliau tvenkininių žuvininkystės bendrovių bei žuvų perdirbimo ir realizavimo įmonių ir organizacijų atstovai įsteigė ŽRVVG „Vilkauda“.
2009 01 13, dalyvaujant 3 atsakingiems Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojams, pagal ŽRVVG „Vilkauda“ valdybos nario V. Andriuškevičiaus pageidavimą, buvo bandoma parengti Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono seniūnijų pasiskirstymo planą taip, kad teritorijos nepersidengtų. ŽRVVG „Aivaturas“ turėjo apimti Vilniaus miesto 17 seniūnijų iš 21 Vilniaus rajono - 10 seniūnijų iš 23 ir Trakų rajono - 3 seniūnijas iš 8, kuriose gyveno beveik 500 tūkst. gyventojų, o likusios seniūnijos bei administracinės teritorijos Kauno, Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kuriose gyveno iki 800 tūkst. gyventojų turėjo įsijungti į ŽRVVG „Vilkauda“.
Dar vėliau buvo pasiūlyta idėja „Vilkaudos“ ir „Aivaturo“ ŽRVVG apjungti į vieną grupę. ŽRVVG „Aivaturas“ dalyviai šito nenorėjo, nes skyrėsi jų požiūris į regiono žuvininkystės plėtros koncepciją. Siekiant užtikrinti abiejų ŽRVVG koncepcijų įgyvendinimą, jos apjungtos negalėjo veikti, nes šių grupių teritorijose gyveno apie 1,3 mln. gyventojų, o ŽRVVG teritorijoje gali gyventi ne daugiau 800 tūkst. gyventojų. To pasekoje apie 500 tūkst. gyventojų iš 30 seniūnijų negalėtų pretenduoti gauti Europos Sąjungos paramos.
ŽŪM vadovai K. Starkevičius ir A. Macijauskas bei stambiųjų žuvininkystės verslininkų atstovas V. Andriuškevičius įvairiausiais būdais siekė, kad ŽRVVG „Aivaturas“ būtų išformuotas, sunaikintas, sugniuždytas ir negalėtų dalyvauti rengti projekto Europos Sąjungos paramai gauti. Taip pvz. ŽŪM 2009 01 16 laiške Nr. 9D – 18 rašė: „Į p a r e i g o t i Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generalinį direktorių A. Adomaitį ir LVŽŽTC generalinį direktoriaus pavaduotoją, vykdantį generalinio direktoriaus funkcijas, V. Vaitiekūną pateikti ŽŪ ministrui raštiškus pasiaiškinimus apie tai, kodėl jie nesugebėjo išspręsti dviejų besikuriančių pietų – centriniame Lietuvos regione ir be pagrindo konkuruojančių Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių suvienijimo bendrai veiklai klausimo. Dėl šių grupių iniciatorių neproduktyvių ginčų pagrindinių šio regiono žuvų perdirbimo įmonių ir žuvininkystės ūkių bendruomenės gali nebespėti panaudoti dalies IV – tai Europos Žuvininkystės fondo prioritetiniai ašiai skirtų lėšų.“ Toks ministerijos raštas – įrodymas, jog organizuojant ŽRVVG veiklą Lietuvoje buvo kuo šiurkščiausiai pažeistas principas „ iš apačios į viršų,“ kuris pagal ES teisės aktus turėjo būti pagrindu įgyvendinant žuvininkystės regionų plėtrą. Šis laiškas yra stambaus kapitalo privilegijų ir ŽRVVG „Vilkauda“ propagavimas ir protegavimas.
Pridavus projektą, ŽŪM vadovybė pasitelkusi Vilniaus ir Trakų rajonų vadovus pradėjo dar didesnį spaudimą.
2009 vidurvasary, praėjus 3 mėnesiams po projekto pridavimo, Vilniaus ir Trakų rajonų vadovybės, turbūt ŽŪM vadovų patartos, atšaukė savo atstovus iš „Aivaturo“ valdybos.
Susidarė nuomonė, kad „Aivaturui“ priešintis tokioms pajėgoms nebebuvo prasmės.
ŽŪM, Vilniaus ir Trakų rajonų vadovai boikotuodami VšĮ „Aivaturas“ neleido 500 tūkst. gyventojų turinčiam regionui dalyvauti projekte ir išmetė už borto apie 170 Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono smulkiųjų verslininkų siekti Europos Sąjungos paramos.
Esu įsitikinęs, kad ŽŪM vadovybė ir šiandien tebetriumfuoja, nes jų pastangomis iš projekto buvo išmesta didžioji Vilniaus miesto dalis, kurioje buvo įsikūręs LVŽŽTC. Jie turbūt tikėjosi, kad liūto dalis ES pinigų atiteks V. Andriuškevičiaus vadovaujamos asociacijos įmonėms.
Rengiant „Aivaturo“ projektą dalyvavo apie 20 žmonių, tarp kurių 5 mokslų daktarai. Gal kažkur ir mes klydome. Man, projekto vadovui, tenka atsakomybė už sudėtingo projekto parengimą ir jo likimą.
2010 08 02 laiške PIRMASIS LAIŠKAS „Dėl Stebėsenos komiteto sudarymo“
Aiškinau, kad 2007 10 17 LR vyriausybė nutarimu Nr. 1107 „Dėl Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto sudarymo“ buvo numatyta „ ... 3. Pasiūlyti ... Asociacijų sąjungai „Žuvininkų rūmai“ skirti 1 vietą.
2008 01 22 LR Žemės ūkio ministrė K. D. Prunskienė įsakymu Nr. 3D – 31 patvirtino Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetą. Tarp 26 Stebėsenos komiteto narių patvirtino Leoną Kerosierių – asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentą.
2009 06 15 LR Žemės ūkio ministras K. Starkevičius įsakymu Nr. 3D – 425 „Dėl Žemės ūkio ministro 2008 1 22 įsakymo Nr. 3D – 31 „Dėl Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto personalinės sudėties patvirtinimo“ pakeitimo “ patvirtino Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto personalinę sudėtį. Tarp 26 Stebėsenos komiteto narių Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ atstovo nėra. Ministerija nebuvo informavusi „Žuvininkų rūmus“ apie Stebėsenos komiteto sudėties keitimą.
Pažymiu, kad ŽŪM ministras K. Starkevičius nevykdo2007 10 17 LR vyriausybės nutarimo Nr. 1107. Į asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ narių protestus K. Starkevičius nereaguoja ir nevykdo vyriausybės nutarimo.
2010 08 27 laiške ANTRASIS LAIŠKAS „Biznio planas – prichvatizacija“
LVŽŽTC buvo labai svarbi valstybinės reikšmės strateginė organizacija, kurios veikla turėjo didžiulę reikšmę Lietuvos žuvininkystei, krašto ekonomikai, žmonių laisvalaikio praleidimui, užsienio turistų pritraukimui, žuvininkystės mokslui. Tai 200 įvairiausių specialybių darbuotojų kolektyvas. Tai žemės ir vandenų plotai. Tai pastatai, statiniai, infrastruktūra ir sudėtingiausi įrengimai ir įrenginiai bei naujausios technologijos. LVŽŽTC turėjo padalinius - filialus: Žeimenos lašišinių žuvų veislyną – 538,3 ha žemės, 250 ha tvenkinių; Simno eksperimentinis žuvų veislyną – 156,4 ha žemės, 112,5 ha tvenkinių; Rusnės filialą – 57,6 ha žemės, 0,77 ha tvenkinių; Šilavoto karpinių žuvų veislyną – 281,7 ha žemės, 167 ha tvenkinių; Vokės mokomąjį skyrių – 32,5 ha žemės, 8,94 ha tvenkinių; Ignalinos filialą – 47,3 ha žemės, 25,2 ha tvenkinių. Šie objektai išsidėstę įvairiuose Lietuvos regionuose. Centras darbus vykdė daugelyje Lietuvos rajonuose ir vandens telkiniuose bei Baltijos jūroje ir Priekrantėje. LVŽŽTC darbuotojai vykdė labai daug mokslinių tiriamųjų darbų. Centras buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos bei užsienio partneriais Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Švedijoje. Vykdė eilę Europos Sąjungos finansuojamų tarptautinių projektų. LVŽŽTC darbas buvo susietas su daugeliu Lietuvos ir užsienio institucijų, mokslininkais, specialistais, žvejybinėmis ir mėgėjiškos žvejybos organizacijomis, jaunimo ir moksleivių klubais.
2006 – 2009 LVŽŽTC kartu su Lietuvos, Rusijos Federacijos ir Lenkijos partneriais parengė ir išleido 30 leidinių. Dabartinė valdžia po reorganizacijos per 2,5 metų net brošiūrėlės neišleido.
Todėl LVŽŽTC turėdama gerą mokslinę techninę bazę, žuvivaisos objektus, bendraudama su daugeliu valstybinių, mokslinių, verslo ir visuomeninėmis organizacijomis atliko labai daug gerų darbų. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žuvivaisos plėtrai, nes pastaraisiais metais Lietuvoje labai vystėsi mėgėjiška, rekreacinė žuvininkystė, verslo plėtrai taip pat reikalinga žuvivaisa.
Visuomeninės organizacijos, skatinamos ir remiamos tarptautinių organizacijų, atliko išsivysčiusių žuvininkystėje valstybių analizę ir propaguoja jų patirtį Lietuvoje. Mėgėjiška ir rekreacinė žuvininkystė įgauna vis didesnę socialinę ir ekonominę svarbą. Paanalizavus paaiškėjo, kad vieno asmens išlaidų vidurkis žvejybai Lietuvoje 2006 metais buvo 280 litų, Vokietijoje – 6700 litų, Anglijoje - 4300 litų, JAV – 3600 litų. Iš viso Lietuvoje meškeriojimui 2003 m. buvo išleista 72 mln. litų, o 2006 m. - 128 mln. litų. Šie milijonai charakterizuoja, kad didėjantis rekreacinės žvejybos populiarumas duoda ženklią naudą Lietuvos ekonomikai.
Atkreiptinas dėmesys, kad žvejai mėgėjai sugavę 2006 metais apie 1200 – 1500 tonų turėjo išlaidų už 128 mln. litų. Manoma, kad norint pasiekti 128 mln. litų apyvartą žemdirbiai turėtų užauginti apie 320 tūkst. tonų grūdinių kultūrų arba apie 260 tūkst. vienetų bekonų.
Visos Lietuvos žvejybos įmonių ir tvenkinių žuvininkystės ūkių apyvarta 2005 metais buvo 205 mln. litų. Už tuos 128 milijonus valstybė neturėjo daug rūpesčių – tik pagrindinai privalėjo spręsti žuvivaisos ir žuvisaugos klausimus.
2007 – 2013 metais žuvininkystei remti numatyti ES ir Lietuvos biudžeto ištekliai: jūrų žuvininkystei - 180,9 mln. litų, žvejybai vidaus vandenyse - 47,5 mln. litų, tvenkinių žuvininkystės ūkiams - 57,8 mln. litų, žuvų perdirbimo pramonei ir rinkodarai – 52,3 mln. litų, žuvininkystės regionų plėtrai – 30,8 mln. litų.
Pagal veikiančius įstatymus mėgėjiškai žvejybai teikiama pirmenybė prieš verslinę. Žvejai mėgėjai negavo nė cento paramos, išskyrus teisinės pirmenybės. ŽŪM vadovai aiškina, kad žuvivaisa turi rūpintis patys žvejai mėgėjai ir verslininkai. Tačiau nepaaiškino kas kompensuos nelegalų, brakonierių ir kormoranų daromą žalą, kurie kasmet išgaudo daugiau žuvų negu vidaus vandenų žvejai verslininkai. Valstybė nenori spręsti lėšų gavimo klausimų kaip kompensaciją už hidroelektrinių daromą žalą žuvų ištekliams.
Ypatingai didelį susidomėjimą ir triukšmą sukėlė ŽŪM vadovybės bandymai prichvatizuoti Trakų Vokės mokomajam skyriui priklausančius objektus. Šios aferos vienas iš iniciatorių buvo viceministras A. Macijauskas.
ŽŪM 2009 12 14 laišku kreipėsi į Valstybės Turto fondą prašydama parduoti Trakų Vokės mokamajam skyriui priklausančius statinius: butas (plotas 69,32 kv. m.) su rusiu (plotas 60,17 kv. m. ), garažas (plotas 299,25 kv. m. , pastatas mūrinis, vieno aukšto), 2 sandėliai ( plotas 212,81 kv. m. ir 138,6 kv. m., pastatai mūriniai, vieno aukšto), inkubatorius (235,05 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukšto), inžineriniai ir kiemo statiniai. ŽŪM vadovybė tą turtą įvertino 319445,16 litų (92517,71 eurų) !!!
Šiai aferai įgyvendinti buvo išgauta pažyma, kad šie statiniai nereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti tai yra žuvivaisos programoms vykdyti. Visos 13 Lietuvos ministerijų, visos 10 apskričių ir Lietuvos savivaldybių asociacija pritarė ŽŪM vadovų pageidavimui – parduoti Trakų Vokės mokomojo filialo paminėtus objektus.
2010 01 19 ŽŪM kanclerė D. Miniataitė protokole rašo: 2. Iki 2010 02 01 sudaryti veiksmų planą, kuriame atsispindėtų nuo 2010 04 01 veiksiančios Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos veiksmai, susiję su filialų privatizavimu, įmonių įkūrimu ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad 3 iš šių objektų, 13 baseinų šaltavandenėms žuvims auginti ir 3 vandens telkinius 18 – tame šimtmetyje pradėjo statyti grafas J. Tiškevičius. Trakų Vokės mokamajam skyriui priklausanti žemė, baseinai, vandens telkiniai su visais statiniais yra nedalomo istorinio – kultūrinio Trakų Vokės dvaro sodybos kultūros paveldo objektai įrašyti į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Tai viena seniausių Lietuvos žuvivaisos įmonė.
Geros valios žmonių pastangomis buvo apginti valstybės saugomi objektai nuo ŽŪM vadovų bandymų juos privatizuoti.
2010 09 20 TREČIASIS LAIŠKAS „Nepavykęs privatizavimo startas“
2010 09 16 baigiantis susirinkimui Žuvininkystės departamento direktoriaus D. Nieniaus buvo paklausta, ar bus galima gauti susirinkimo protokolą ir ar rengiatės privatizuoti žuvivaisos įmones. D. Nienius atsakė, kad protokolas nevedamas ir kad valstybinius žuvivaisos objektus reikės paversti UAB‘ais.
Salėje kilo šurmulys. D. Nienius bandė glaistyti savo paskelbtas tezes. Salė buvo sunkiai valdoma. Paaiškėjo, kad D. Nienius išsakė ministerijos vadovų ir vyriausybės, o gal ir grupuočių poziciją ir interesus privatizuojant valstybinius žuvivaisos objektus. Formulė labai paprasta – įmones pervesti į UAB‘us, nustekenti, paskandinti skolose, ekonomiškai sužlugdyti, o tada jau tik imk ir PRIVATIZUOK !
Susirinkimo moderatoriai vengė aiškinti susirinkimo dalyviams žuvivaisos objektų privatizavimo klausimus, nors ministerijos vadovai jau nuo 2009 metų pavasario Seime, Vyriausybėje, Saulėlydžio komisijoje ir kitose institucijose žuvivaisos objektų privatizavimo klausimus aiškina kaip lėšų gavimo šaltinį.
Aišku viena, kad ŽŪM vadovai norėjo neteisėtai privatizuoti Trakų Vokės mokomojo skyriaus objektus. Tam sutrukdė mokslininkai, visuomeninės organizacijos.
Susidarė įspūdis, kad organizatoriai norėjo suorganizuoti susirinkimą, tik tam, kad galėtų aukštoms Europos ir Lietuvos institucijoms pranešti, kad žuvivaisos klausimais įvyko susirinkimas. Tačiau organizatoriai neprognozavo tokios katastrofiškos susirinkimo baigties. Tokį fiasko gali patirti netinkamai ir neskaidriai dirbanti organizacija arba ribotų gebėjimų ir nežinantys elementariausių žuvininkystės reikalų vadovai, norintys nuo visuomenės slėpti užmaskuotus kėslus ir tikslus.
Dar kartą atkreipiau dėmesį, kad vieni iš pagrindinių žuvininkystės problemų sprendimų uždaviniai yra žuvivaisa, žuvisauga ir moksliniai darbai. Šių uždavinių sprendimui valstybė turi skirti ypatingą dėmesį.
Valstybinių žuvivaisos objektų privatizavimas gali labai neigiamai paveikti žuvininkystę.
2010 12 01 KETVIRTASIS LAIŠKAS „Valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizavimo grėsmės didėja“
2010 11 10 LR Seimo Audito komitetas svarstė klausimus „Dėl situacijos žuvininkystės sektoriuje“. Komitete dalyvavo ŽŪ ministras K. Starkevičius, viceministras A. Macijauskas ir kiti ŽŪM atsakingi darbuotojai. Komitete A. Macijauskas aiškino, kad privalėjo atsisakyti vykdyti LVŽŽTC parengtus projektus, kadangi ŽŪM neturėjo projektų vykdymui savo lėšų dalies ir negalėjo jų įgyvendinti kadangi nebuvo darbuotojų darbams vykdyti.
Informavau komitetą, kad LVŽŽTC 2009 metais buvo parengęs 4 ES finansuojamus projektus, kuriuos vykdyti uždraudė ŽŪM. Taip pat buvo draudžiama rengti naujus projektus.
Atkreipiau dėmesį, kad šiems projektams įgyvendinti nereikėjo jokių savo papildomų išteklių ir lėšų, nes šie projektai pilnai, t.y. iki 100 procentų, galėjo būti finansuojami iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Paaiškinau, kadLVŽŽTC etatų sąrašuose buvo 4 pareigybiniai etatai darbuotojoms projektams rengti ir įgyvendinti. Nuo 2009 07 01 tiems tikslams valstybė skyrė apie 115 tūkst. litų. Darbų niekas iki šiol nevykdė. Tarp atleistųjų buvo projektų vadovų, didelę projektų rengimo ir jų įgyvendinimo patirtį turinčių specialistų, 3 mokslų daktarai.
Aiškinau, kad ŽŪM vadovai įvairiausiais būdais apgaudinėja ES ir LR vadovus, politikus, mokslininkus, žuvininkystės specialistus ir klaidina visuomenę. Todėl tvirtinau, kad ŽŪM vadovybė kategoriškai nenori įgyvendinti ir neleidžia rengti projektų ES paramai gauti žuvivaisos plėtrai.
ŽŪM vadovybė yra labai gerai įsisąmoninusi ES reikalavimus, kad objektuose, kuriuose buvo vykdomi fundamentalūs moksliniai tiriamieji darbai, diegiamos naujos technologijos, vykdomi rekonstrukcijų darbai naudojant ES lėšas – objektų veiklos paskirtis, priklausomybė, teisinis statusas ir profilis 5 metus negali būti keičiamas. Todėl žmonės daro prielaidą, kad ŽŪM vadovybė specialiai nesistengė ir neleido valstybiniuose žuvivaisos objektuose vykdyti fundamentalius mokslinius tiriamuosius darbus, diegti naujas technologijas ir vykdyti rekonstrukcijų darbus, kadangi atsiras ŽŪM vadovybei dideli Europos Sąjungos teisiniai trukdžiai vykdyti valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizaciją.
ŽŪM vadovybės vykdoma valstybinių žuvivaisos objektų blokada gauti ES institucijų finansinę paramą žuvivaisos plėtrai turėjo sabotažo ir ekonominės diversijos pobūdį prieš Lietuvos valstybę, labai kenkė Europos Sąjungos pastangoms vykdyti reformas. Tai turės labai didelę neigiamą įtaką įgyvendinant pasaulio ir Europos Sąjungos institucijų rekomendavimus gausinti ir saugoti žuvų išteklius.
Kaip aukščiau buvo minėta ŽŪM vadovybė naikindama LVŽŽTC
pagrindinį dėmesį skyrė atleisti darbuotojus.
Tarp atleidžiamųjų buvo 3 mokslų daktarai, žymūs specialistai, turintys specialius aukštuosius ir specialiuosius išsilavinimus žuvininkystės, ekonomikos, finansų, vadybos ir teisės srityse. Dalis atleidžiamųjų turėjo ypatingą teisinį statusą (5 metų stažo iki išeinant į pensiją, auginančių vaikus iki 14 metų, neįgalumo ir kitas garantijas). Daugelis darbuotojų turėjo didelį darbo stažą Centre.
ŽŪM vadovybė - K. Starkevičius, A. Macijauskas, E. Raugalas, D. Miniataitė, D. Nienius, V. Gečys siekdami sunaikinti LVŽŽTC po pasaulinės krizės ir sunkmečio priedanga, su darbuotojais elgėsi amoraliai, neteisėtai, klastingai ir kerštingai. Buvo atleista daugiau kaip 40 darbuotojų. ŽŪM vadovybei labai padėjo valstybinės institucijos, kai kurie politikai ir verslininkai.
Visuomenei buvo aiškinama, kad LVŽŽTC reorganizacija vykdoma siekiant taupyti valstybės lėšas ir mažinti žmogiškuosius išteklius.
Žeimenos filialo direktorius A. Vaznys, turintis žuvininkystės išsilavinimą ir atidirbęs žuvininkystėje 44 metus, buvo išmestas į gatvę. Į jo vietą, pagal specialiai suorganizuotą konkursą, buvo priimtas R. Urbonas visiškai nedirbęs žuvininkystėje. Jam vadovaujant šių metų gruodžio pradžioje įvyko incidentas, kurio metu žuvo didelė dalis lašišinių žuvų motininės bandos.
Valstybinio „Laukystos“ žuvų veislyno direktorių M. Kielą, baigusį aukštąjį žuvininkystės mokslą ir dirbusį žuvininkystėje virš 40 metų, išmetė į gatvę. Į jo vietą, pagal specialiai suorganizuotą konkursą, buvo priimtas P. Balbyšovas neturintis žuvininkystės išsilavinimo pradmenų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės departamento direktoriumi paskiriamas D. Nienius taip pat neturintis žuvininkystės mokslų pradmenų, o jiems visiems vadovauja A. Macijauskas, lapkričio mėnesį patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Štai į tokias rankas atiduodami strateginiai, svarbiausi ir atsakingiausi žuvininkystės objektai.
Atleidžiamiesiems iš darbo nebuvo pasiūlyta jokia pareigybė, nors po LVŽŽTC sunaikinimo buvo priimta apie 40 naujų darbuotojų.
Kai kurie darbuotojai pasiskundė teismams, o didelė dalis bijodami ŽŪM vadovybės keršto įsidarbinant kitur, šeimos nariams ir artimiesiems bei didelių išlaidų dalyvaujant teismuose susitaikė su pasaulinės krizės ir sunkmečio problemomis, taikstėsi su organizuotu atleidimu iš darbo.
Septyniose bylose aiškia persvara prieš ŽŪM institucijas laimėjo išvarytieji iš darbo teismams motyvuojant, kad buvo atleisti pažeidžiant įstatymus. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos jau priteisė atleistiesiems apie 200 tūkst. litų (apie 60 tūkst. eurų). Kitų bylos nagrinėjamos, o kiti rengia bylas teismams. ŽŪM visas bylas apskundžia kasacine tvarka.
Teisėjų kolegijos nustatė, kad iš LVŽŽTC atleidus daug žmonių, o po įvykusios reorganizacijos buvo priimta beveik tiek pat žmonių. Teisėjų kolegija konstatavo: „Toks atsakovo elgesys iš esmės ir savaime paneigia deklaruotą pertvarkymą ir darbo vietų mažinimo tikslą, daro jį fiktyvų ir nesąžiningą ieškovo atžvilgiu “ ir „Tokiomis ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybėmis, kai tuojau po reorganizavimo, kurio tikslu nurodomas sąnaudų mažinimas ir efektyvesnis žmogiškųjų išteklių naudojimas priimtas didelis skaičius naujų darbuotojų, darbdavio nurodoma darbuotojų skaičiaus mažinimo priežastis, dėl kurios iš darbo atleistas ieškovas yra fiktyvi“.
ŽŪM atleistiesiems kompensacijas už patirtus nuostolius moka iš valstybės biudžeto. Neteko girdėti, kad dėl padarytos žalos valstybei būtų pateiktas ieškinys kaltininkams arba būtų patraukti atsakomybėn.
Susidaro nuomonė, kad valstybininkai yra nebaudžiami. Kaip panašų kraupų pavyzdį noriu priminti apie sąvartyno statymą Kazokiškėse.
Beveik prieš 10 metų vyriausybė nutarė Kazokiškėse statyti sąvartyną. Vietos bendruomenė, daugybė žmonių ir visuomeninės organizacijos priešinosi dėl sąvartyno statybos , kadangi sąvartynas kenkia žmonių sveikatai ir yra priežastis atsirastiEKOLOGINĖS KATASTROFOS židiniui, kuris apsunkintų ir kultūros paveldo bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio išsaugojimą.
Besipriešinantys ir nukentėjusieji buvo palikti beprecedentinei kovai prieš valstybės institucijas, pareigūnus, politikus ir verslininkus, naudojančius virš 100 milijonų litų (virš 29 milijonų eurų) ES, Lietuvos biudžeto ir gyventojų lėšų.
Projektuojant statant ir eksploatuojant sąvartyną buvo pažeistos 28 teisinės normos, Lietuvos ir Europos Konstitucija, tarptautiniai reglamentai. Sąvartynas buvo statomas neteisėtai, veikė ir veikia neteisėtai. Niekas nebuvo apsvarstytas ir patrauktas atsakomybėn.
2010 10 18 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria uždraudžiama Kazokiškių sąvartyno eksploatacija, nukeliant uždarymą po vienerių metų, jeigu institucijos neišspręs teismo įvardintų problemų.
Piketuotojus, 2011 10 19 susirinkusius prie sąvartyno vartų išsiaiškinti ar įvykdytas 2010 10 18 teismo sprendimas, „SAUGOJO“ 5 ekipažai policijos ir sąvartyno apsaugininkų. Prieš piketuotojus buvo naudojami specialūs koviniai veiksmai, buvo sutrikdyta sveikata ir buvo griežtai nubausti, o valstybės institucijų ir verslo atstovai bei politikai beveik 10 metų pažeidinėję aukščiau įvardytas teisės normas net nebuvo svarstomi.
Naujieji valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizavimo strategai papuolė į Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybų akiratį. Tikėtina, kad ir kiti nusikaltę valstybei bus patraukti atsakomybėn. Pažemintieji ir nuskriaustieji tebevarsto teismų duris. Baisiausia yra tai, kad valstybė patikėjo nenaudėliams žmonių likimus.
Vykdyti teisingumą Lietuvoje nėra politinės valios.
Į kai kuriuos laiškus Lietuvos adresatams esu gavęs atsakymus, kurie dažniausiai
turėdavo atsirašinėjimo formą arba buvo siūloma kreiptis į teisėtvarkos institucijas. Nė karto nebuvau iškviestas pokalbiui, išskyrus dalyvavimą LR Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Seimo Audito komiteto bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdžiuose.
Rašydamas Jums turiu vilties, kad su žmonėmis turi būti elgiamasi morališkai ir teisėtai. Kaltininkai turi būti išaiškinti ir patraukti atsakomybėn. Žmonėms turi būti kompensuojami patirti nuostoliai. Valstybei turi būti atlyginta žala.
Pagarbiai.
L. Kerosierius
2011 12 22
Tel. + 370 5 231 81 11
El. paštas leonaske@takas.lt
PS Gimiau 1938 m. 1948 05 22 sovietai norėjo išvežti į Sibirą, nesuradus tėvų pasilikome. 1949 03 25 nuo tremties pabėgome.
54 metus dirbu iš jų 9 m. žuvininkystėje.
2009 07 01 pagal Žemės ūkio ministerijos vadovybės įsakymus buvo pradėtas naikinti Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras ir pradėtos masiškos darbuotojų atleido iš darbo procedūros.
Nuo atleidimo dienos bylinėjuosi teismuose su darbdaviu.
Sąjūdžio laikais pradėjau aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Esu Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas, asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas ir kitų organizacijų narys.
Turiu valstybės ir institucijų apdovanojimus.
Daugiau informacijos galima rasti surinkus užklausas: www.sajudis.com, www.youTube leonaske, leonaske@takas.lt, vilnius@sajudis.com, L. Kerosierius, Leonas Kerosierius, Kerosierius, leonaske
Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manueliui Barroso
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei D. Grybauskaitei
Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato Generalinei direktorei Lovri Evans
Europos Žmogaus Teisių Teismui
Europos Parlamento nariams
ŽINIAI:
LR Seimo Pirmininkei I. Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui
LR Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui
LR Žemės ūkio ministrui K. Starkevičiui
LR Aplinkos ministrui G. Kazlauskui
LR Vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei R. Narušienei
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui E. Pupiniui
LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininkui J. Šimėnui
LR Seimo Audito komiteto pirmininkei L. Graužinienei
LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkui A. Endzinui
LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui K. Komskiui
LR Valstybės kontrolierei G. Švedienei
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Ž. Pacevičiui
LR Seimo Kontrolieriui R. Valentukevičiui
Lietuvos Sąjūdžio tarybos Pirmininkui Rytui Kupčinskui
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo nariams
LR Seimo nariams
Žiniasklaidai
GERBKIME ŽMONES
2011 10 22 EuroposŽmogaus Teisių Teismui parašiau skundą dėl amoralių ir neteisėtų Žemės ūkio ministerijos (toliau ŽŪM) vadovybės veiksmų naikinant Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą (toliau LVŽŽTC), dėl neteisėto masiško žmonių atleidinėjimo iš darbo. Skunde pateikiau daug informacijos apie tai kaip ŽŪM vadovybė nepakankamai sprendė žuvininkystės ir žuvivaisos klausimus ir apie tai, kad atsakingos Lietuvos institucijos dažnai nereaguodavo į keliamas problemas.
Visada gyniau Lietuvą ir jos žmones. Niekada nesitaiksčiau su negerovėmis, gyniau žeminamus ir skriaudžiamus. Darau viską, kad Lietuva eitų Sąjūdžio nubrėžtais keliais.
Būdamas įsitikinęs, kad Lietuvą valdančios institucijos ne visada reaguoja į keliamas problemas, o teismai ne visada išsamiai ir kompetentingai sprendžia ieškinius, tikiuosi, kad EuroposŽmogaus Teisių Teismas išnagrinės mano pateiktą medžiagą ir priims verdiktą.
2011 11 25 EuroposŽmogaus Teisių Teismas patvirtino gavęs mano dokumentus ir nagrinės mano pateiktą medžiagą.
Šiame laiške Jums trumpai paaiškinsiu, kad ne vieną kartą įvairiais klausimais kreipiausi į daugelį atsakingų Lietuvos institucijų ir pareigūnų. Todėl kreipdamasis į aukščiausias Europos Sąjungos ir Lietuvos institucijas noriu informuoti apie kai kurias keltas problemas ir jų sprendimus. Atkreipiu dėmesį, kad keliami klausimai savalaikiai nebuvo sprendžiami.
Rašiau apie ŽŪM ir kitų Lietuvos atsakingų institucijų dėmesio stoką Pasaulio ir Europos žuvininkystės institucijų rekomendacijų vykdymui, mėgėjiškai ir verslinei žuvininkystei, žuvininkystės plėtrai, apie bandymus privatizuoti valstybinius žuvivaisos objektus, apie neteisėtus ŽŪM vadovų veiksmus masiškai atleidinėjant iš darbo.
Esu dėkingas ES institucijoms dalykiškai ir pagarbiai reagavusioms į mano keltas problemas.
Lietuvos institucijos ir pareigūnai įvairioms ES institucijoms ir tarpusavyje aiškina, kad žuvininkystės klausimams skiria daug dėmesio ir problemas sprendžia pagal valstybės patvirtintas programas ir finansinius išteklius. Todėl nelabai tikiu, kad ŽŪM vadovybė reikiamai spręs žuvininkystės problemas. Esu įsitikinęs, kad ŽŪM išdalins ES skiriamas lėšas žuvininkystei. Tačiau lėšų laivų modernizacijai, kaip ir iki šiol, nepanaudos nė cento, nes ŽŪM vadovai nepanoro ar nesugebėjo parengti priimtiną žvejybos įmonėms lėšų laivų modernizacijai panaudojimo tvarką.
Daugeliui žinoma, kad kur atsiranda pinigai ten atsiranda kūrėjai ir siekiantys lengvai pasipelnyti. Lietuvoje nuo 2010 metų vasaros sklando įvairiausios versijos apie mėginimą neteisėtai gauti mailiaus auginimui 22.5 mln. litų (6,5 mln. eurų). Žurnalistai aiškina, kad bandant paskirstyti šiuos pinigus dalyvavo ŽŪM ministras K. Starkevičius. Prasidėjus specialiųjų tyrimų tarnybų tyrimams K. Starkevičiui buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas , o vėliau perkvalifikuotas į liudytojo statusą. Žmonės kalba, kad ministrui gali būti suteiktas ir kitas statusas. Byla jau nagrinėjama teisme ir manoma, kad bus bandoma nagrinėti tiek laiko ir vilkinti, kad sueitų senaties terminas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra apie 1 milijonas hektarų dirvonuojančių žemių. Čia galima būtų išauginti - pagaminti produkcijos maždaug už 1 milijardą eurų. Žinant, kad Lietuvoje yra daugybė bedarbių, o pasaulyje yra daugybė badaujančių ir varguolių laikyti dirvonuojančius žemės plotus yra ir Europos Sąjungos, ir ŽŪM, ir Lietuvos valdžios institucijų nepagarba žmonijai. Nerasdami darbo Tėvynėje apie 500 tūkst. lietuvių išvyko į kitas valstybes.
2009 05 22 kreipiausi laišku „Dėl problemų žuvininkystėje“ į Europos Komisijos Pirmininką Jose Manuelį Barroso ir atsakingų Lietuvos institucijų vadovus. Šiame rašte rašiau, kad LR Seimas atsakingai sprendžia Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisas. Atkreipiau dėmesį, kad ŽŪM rengiasi sunaikinti Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą (toliau LVŽŽTC), kad viceministras A. Macijauskas ignoruoja kai kurias visuomenines žuvininkystės organizacijas. Atkreipiau dėmesį, kad A. Macijauskas yra piktavališkas, neturintis administravimo ir vadybos gebėjimų, visiškai nežino žuvininkystės pagrindų, nemoka orientuotis susidariusioje sunkioje ekonominėje ir socialinėje situacijoje, yra irzlus, susireikšminantis, tarnaujantis jam palankių grupuočių interesams ir prašiau nušalinti A. Macijauską nuo užimamų pareigų.
Naujos kadencijos Seimas per 3 metus nesugebėjo priimti Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisų. Mano manymu galėjo, tačiau nebuvo pagarbos beveik 500 tūkstančių žvejams mėgėjams. Per tą laiką Seimas priėmė labai daug įstatymų ir jų pataisų. Svarbiems ir reikalingiems įstatymams priimti arba pakeisti Seimas visada randa laiko. Labai skubos tvarka ir naudojant įvairiausias manipuliacijas Seimas per 7 mėnesius 2011 12 06 panaikino 2008 04 18 dieną priimtą Alkoholio reklamos draudimo įstatymą. Dėl alkoholio vartojimo pagal nusikaltimus, savižudybes, nelaimingus atsitikimus darbe, keliuose ir buityje, prievartavimus, mažamečių naudojančių alkoholinius gėrimus Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių Europoje ir Pasaulyje. Matyt LR Seimas siekia, kad Lietuva pagal alkoholio naudojimą ir jo naikinamas pasekmes pirmautų Europoje ir Pasaulyje. TADA PASAULYJE NUSKAMBĖS LIETUVOS VARDAS ir visas pragaras džiūgaus. Milžiniškus pelnus susižers alkoholizmo industrija ir žiniasklaida. Manoma, kad pralobs parlamentinės partijos ir nebus nuskriausti pasižymėję parlamentarai. Gerbiami žmonės, Lietuva yra Europos geografiniame centre. Čia yra girtuoklystės OAZĖ. Turbūt reikėtų suprasti Lietuvos parlamentarų užimtumą sprendžiant globalius lietuvių tautos žudymo alkoholiu klausimus. Tokie Mamą, Tėvą, Sesę, Brolį it Tėvynę parduos. Gal todėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo svarstymui laiko trūksta.
Nuo 2011 10 19 A. Macijauskas pasiliuosavo iš ŽŪM viceministro pareigų. Tačiau A. Macijauskas tapo ministro pirmininko A. Kubiliaus konsultantu. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimą jam iškelta baudžiamoji byla. 2011 12 08 teismas pradėjo nagrinėti A. Macijausko bylą.
2010 06 02 rašiau laišką „Dėl žuvivaisos naikinimo Lietuvoje“.
Šiuo laiškuATKREIPIAU dėmesį, kad visame pasaulyje žuvų ištekliai, jų gausinimas ir apsauga yra kiekvienos valstybės STRATEGIJOS PAMATINIAI OBJEKTAI. Net sunkmečio sąlygomis valstybės tebevykdo ir tebesilaiko priimtų gamtosauginių žuvivaisos nuostatų.
Žinant, kad žuvų išteklių artimiausioje ateityje pasaulyje stigs, valstybės privalės neatidėliodamos įgyvendinti žuvų ūkio plėtros priemones, panašias į Europos Bendrijos Komisijos ŽALIĄJĄ KNYGĄ „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“. Tai turės daryti ir Lietuva.
Johanesburgo 2002 m. darnaus vystimosi deklaracija įpareigoja ją pasirašiusias šalis ( o Lietuva yra tarp jų) visus žuvų išteklius atkurti iki stabilaus lygio iki 2015 m.
ŽŪM ir kitoms atsakingoms institucijoms nepavyksta spręsti šių probleminių klausimų.
Pagal patvirtintus reglamentus vidaus vandenyse turi būti sugaunama apie 1800 tonų gėlavandenių žuvų. Pastaraisiais metais sugaunama apie1300 tonų. Sugavimai vis mažėja, nes ŽŪMverslinei žvejybai vidaus vandenyse neskiria reikiamo dėmesio. Atkreipiau dėmesį, kad dabartinė ŽŪM žuvininkystės politika nestimuluoja žmonių gerovės augimo ir darbo vietų kūrimą bei valstybės biudžeto pajamų didėjimą.
Atkreipiau dėmesį, kad ŽŪM modeliavo parduoti LVŽŽTC žuvivaisos filialus. Parduoti tokius objektus yra mokslo naikinimas ir valstybės ekonominės galios griovimas. ŽŪM naikindama žuvivaisos objektus pradėjo kenkti mėgėjiškai, rekreacinei ir verslinei žvejybai – žmonių užimtumui ir biudžeto gausinimui.
Apie ŽŪM ketinimus reorganizuoti Pasaulio valstybėse žuvų ištekliai, jų apsauga ir žuvivaisa bei moksliniai šių krypčių tyrinėjimai yra valstybių strateginiai objektai. Valstybės išlaiko specializuotus universitetus, institutus bei įvairias kitas įstaigas. ŽŪM baigia atsiriboti ir nuo mokslininkų.LVŽŽTC mokslininkai, specialistai ir buvę Centro darbuotojai ne kartą yra kreipęsi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, ŽŪM, Aplinkos ministeriją, Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetus, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją bei parlamentarus. Dauguma jų ignoravo susitikimus su kitaip mąstančiais. JIE VADOVAVOSI TIK ŽŪM NUOSTATOMIS.Daugelis supratę apie ŽŪM vykdomus negerus darbus aiškina, kad tai valdančiosios daugumos veiklos vadovavimo išdava. Ar blogio darymas gali būti pateisinamas?!
Dėkojome J.E. Prezidentei D. Grybauskaitei, kad mums buvo suteikta galimybė žuvininkystės klausimais pabendrauti su prezidentūros darbuotojais. Nuoširdus ačiū Aplinkos ministrui G. Kazlauskui, kad su atsakingais ministerijos darbuotojais išklausė ir labai teigiamai oficialiu raštu įvertino susitikimą.
Žuvininkystės departamentas turi formuoti valstybinę žuvininkystės strategiją. Kokių rezultatų gali pasiekti toks departamentas jeigu jo vadovais ŽŪM paskyrė žmones, neturinčius patirties žuvininkystėje.
Nei K. Starkevičius, nei kiti valdininkai, nei kai kurie politikai iki šiol dar nesuprato ar specialiai nenori suprasti, kad žuvivaisa yra labai sudėtingas, moksliniais pagrindais paremtas, ilgai trunkantis, daug pasiaukojimo ir energijos bei lėšų reikalaujantis darbas.
Ministro K. Starkevičiaus pasėta blogio sėkla, jo valdininkų, kai kurių pataikūnų, politikų ir verslininkų remiama ir puoselėjama gali atnešti Lietuvai didelių nuostolių ir problemų.
2010 06 28 laiške „Vadovų diversijos“rašiau, kad2008 m. ŽŪM realiai pradėjo Europos Sąjungos paramos pagal Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų veiksmų programos IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ skyrimo procedūras.
Priemonės tikslas – skatinti pačių žvejų bendruomenių reiškiamą iniciatyvą pagal „ iš apačios į viršų “ principą. Tam žvejų bendruomenės turėjo sukurti žuvininkystės regionų vietos veiklos grupes (ŽRVVG).
2008 05 06 įsiregistravo Vilniaus regiono žuvininkystės vietos veiklos grupė (ŽRVVG) viešosios įstaigos „Aivaturas“ pagrindu ir pradėjo rengti ir pateikė projektą strategijos rengimo paramai gauti.
Kiek vėliau tvenkininių žuvininkystės bendrovių bei žuvų perdirbimo ir realizavimo įmonių ir organizacijų atstovai įsteigė ŽRVVG „Vilkauda“.
2009 01 13, dalyvaujant 3 atsakingiems Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojams, pagal ŽRVVG „Vilkauda“ valdybos nario V. Andriuškevičiaus pageidavimą, buvo bandoma parengti Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono seniūnijų pasiskirstymo planą taip, kad teritorijos nepersidengtų. ŽRVVG „Aivaturas“ turėjo apimti Vilniaus miesto 17 seniūnijų iš 21 Vilniaus rajono - 10 seniūnijų iš 23 ir Trakų rajono - 3 seniūnijas iš 8, kuriose gyveno beveik 500 tūkst. gyventojų, o likusios seniūnijos bei administracinės teritorijos Kauno, Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kuriose gyveno iki 800 tūkst. gyventojų turėjo įsijungti į ŽRVVG „Vilkauda“.
Dar vėliau buvo pasiūlyta idėja „Vilkaudos“ ir „Aivaturo“ ŽRVVG apjungti į vieną grupę. ŽRVVG „Aivaturas“ dalyviai šito nenorėjo, nes skyrėsi jų požiūris į regiono žuvininkystės plėtros koncepciją. Siekiant užtikrinti abiejų ŽRVVG koncepcijų įgyvendinimą, jos apjungtos negalėjo veikti, nes šių grupių teritorijose gyveno apie 1,3 mln. gyventojų, o ŽRVVG teritorijoje gali gyventi ne daugiau 800 tūkst. gyventojų. To pasekoje apie 500 tūkst. gyventojų iš 30 seniūnijų negalėtų pretenduoti gauti Europos Sąjungos paramos.
ŽŪM vadovai K. Starkevičius ir A. Macijauskas bei stambiųjų žuvininkystės verslininkų atstovas V. Andriuškevičius įvairiausiais būdais siekė, kad ŽRVVG „Aivaturas“ būtų išformuotas, sunaikintas, sugniuždytas ir negalėtų dalyvauti rengti projekto Europos Sąjungos paramai gauti. Taip pvz. ŽŪM 2009 01 16 laiške Nr. 9D – 18 rašė: „Į p a r e i g o t i Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generalinį direktorių A. Adomaitį ir LVŽŽTC generalinį direktoriaus pavaduotoją, vykdantį generalinio direktoriaus funkcijas, V. Vaitiekūną pateikti ŽŪ ministrui raštiškus pasiaiškinimus apie tai, kodėl jie nesugebėjo išspręsti dviejų besikuriančių pietų – centriniame Lietuvos regione ir be pagrindo konkuruojančių Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių suvienijimo bendrai veiklai klausimo. Dėl šių grupių iniciatorių neproduktyvių ginčų pagrindinių šio regiono žuvų perdirbimo įmonių ir žuvininkystės ūkių bendruomenės gali nebespėti panaudoti dalies IV – tai Europos Žuvininkystės fondo prioritetiniai ašiai skirtų lėšų.“ Toks ministerijos raštas – įrodymas, jog organizuojant ŽRVVG veiklą Lietuvoje buvo kuo šiurkščiausiai pažeistas principas „ iš apačios į viršų,“ kuris pagal ES teisės aktus turėjo būti pagrindu įgyvendinant žuvininkystės regionų plėtrą. Šis laiškas yra stambaus kapitalo privilegijų ir ŽRVVG „Vilkauda“ propagavimas ir protegavimas.
Pridavus projektą, ŽŪM vadovybė pasitelkusi Vilniaus ir Trakų rajonų vadovus pradėjo dar didesnį spaudimą.
2009 vidurvasary, praėjus 3 mėnesiams po projekto pridavimo, Vilniaus ir Trakų rajonų vadovybės, turbūt ŽŪM vadovų patartos, atšaukė savo atstovus iš „Aivaturo“ valdybos.
Susidarė nuomonė, kad „Aivaturui“ priešintis tokioms pajėgoms nebebuvo prasmės.
ŽŪM, Vilniaus ir Trakų rajonų vadovai boikotuodami VšĮ „Aivaturas“ neleido 500 tūkst. gyventojų turinčiam regionui dalyvauti projekte ir išmetė už borto apie 170 Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono smulkiųjų verslininkų siekti Europos Sąjungos paramos.
Esu įsitikinęs, kad ŽŪM vadovybė ir šiandien tebetriumfuoja, nes jų pastangomis iš projekto buvo išmesta didžioji Vilniaus miesto dalis, kurioje buvo įsikūręs LVŽŽTC. Jie turbūt tikėjosi, kad liūto dalis ES pinigų atiteks V. Andriuškevičiaus vadovaujamos asociacijos įmonėms.
Rengiant „Aivaturo“ projektą dalyvavo apie 20 žmonių, tarp kurių 5 mokslų daktarai. Gal kažkur ir mes klydome. Man, projekto vadovui, tenka atsakomybė už sudėtingo projekto parengimą ir jo likimą.
2010 08 02 laiške PIRMASIS LAIŠKAS „Dėl Stebėsenos komiteto sudarymo“
Aiškinau, kad 2007 10 17 LR vyriausybė nutarimu Nr. 1107 „Dėl Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto sudarymo“ buvo numatyta „ ... 3. Pasiūlyti ... Asociacijų sąjungai „Žuvininkų rūmai“ skirti 1 vietą.
2008 01 22 LR Žemės ūkio ministrė K. D. Prunskienė įsakymu Nr. 3D – 31 patvirtino Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetą. Tarp 26 Stebėsenos komiteto narių patvirtino Leoną Kerosierių – asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentą.
2009 06 15 LR Žemės ūkio ministras K. Starkevičius įsakymu Nr. 3D – 425 „Dėl Žemės ūkio ministro 2008 1 22 įsakymo Nr. 3D – 31 „Dėl Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto personalinės sudėties patvirtinimo“ pakeitimo “ patvirtino Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto personalinę sudėtį. Tarp 26 Stebėsenos komiteto narių Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ atstovo nėra. Ministerija nebuvo informavusi „Žuvininkų rūmus“ apie Stebėsenos komiteto sudėties keitimą.
Pažymiu, kad ŽŪM ministras K. Starkevičius nevykdo2007 10 17 LR vyriausybės nutarimo Nr. 1107. Į asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ narių protestus K. Starkevičius nereaguoja ir nevykdo vyriausybės nutarimo.
2010 08 27 laiške ANTRASIS LAIŠKAS „Biznio planas – prichvatizacija“
LVŽŽTC buvo labai svarbi valstybinės reikšmės strateginė organizacija, kurios veikla turėjo didžiulę reikšmę Lietuvos žuvininkystei, krašto ekonomikai, žmonių laisvalaikio praleidimui, užsienio turistų pritraukimui, žuvininkystės mokslui. Tai 200 įvairiausių specialybių darbuotojų kolektyvas. Tai žemės ir vandenų plotai. Tai pastatai, statiniai, infrastruktūra ir sudėtingiausi įrengimai ir įrenginiai bei naujausios technologijos. LVŽŽTC turėjo padalinius - filialus: Žeimenos lašišinių žuvų veislyną – 538,3 ha žemės, 250 ha tvenkinių; Simno eksperimentinis žuvų veislyną – 156,4 ha žemės, 112,5 ha tvenkinių; Rusnės filialą – 57,6 ha žemės, 0,77 ha tvenkinių; Šilavoto karpinių žuvų veislyną – 281,7 ha žemės, 167 ha tvenkinių; Vokės mokomąjį skyrių – 32,5 ha žemės, 8,94 ha tvenkinių; Ignalinos filialą – 47,3 ha žemės, 25,2 ha tvenkinių. Šie objektai išsidėstę įvairiuose Lietuvos regionuose. Centras darbus vykdė daugelyje Lietuvos rajonuose ir vandens telkiniuose bei Baltijos jūroje ir Priekrantėje. LVŽŽTC darbuotojai vykdė labai daug mokslinių tiriamųjų darbų. Centras buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos bei užsienio partneriais Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje, Švedijoje. Vykdė eilę Europos Sąjungos finansuojamų tarptautinių projektų. LVŽŽTC darbas buvo susietas su daugeliu Lietuvos ir užsienio institucijų, mokslininkais, specialistais, žvejybinėmis ir mėgėjiškos žvejybos organizacijomis, jaunimo ir moksleivių klubais.
2006 – 2009 LVŽŽTC kartu su Lietuvos, Rusijos Federacijos ir Lenkijos partneriais parengė ir išleido 30 leidinių. Dabartinė valdžia po reorganizacijos per 2,5 metų net brošiūrėlės neišleido.
Todėl LVŽŽTC turėdama gerą mokslinę techninę bazę, žuvivaisos objektus, bendraudama su daugeliu valstybinių, mokslinių, verslo ir visuomeninėmis organizacijomis atliko labai daug gerų darbų. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žuvivaisos plėtrai, nes pastaraisiais metais Lietuvoje labai vystėsi mėgėjiška, rekreacinė žuvininkystė, verslo plėtrai taip pat reikalinga žuvivaisa.
Visuomeninės organizacijos, skatinamos ir remiamos tarptautinių organizacijų, atliko išsivysčiusių žuvininkystėje valstybių analizę ir propaguoja jų patirtį Lietuvoje. Mėgėjiška ir rekreacinė žuvininkystė įgauna vis didesnę socialinę ir ekonominę svarbą. Paanalizavus paaiškėjo, kad vieno asmens išlaidų vidurkis žvejybai Lietuvoje 2006 metais buvo 280 litų, Vokietijoje – 6700 litų, Anglijoje - 4300 litų, JAV – 3600 litų. Iš viso Lietuvoje meškeriojimui 2003 m. buvo išleista 72 mln. litų, o 2006 m. - 128 mln. litų. Šie milijonai charakterizuoja, kad didėjantis rekreacinės žvejybos populiarumas duoda ženklią naudą Lietuvos ekonomikai.
Atkreiptinas dėmesys, kad žvejai mėgėjai sugavę 2006 metais apie 1200 – 1500 tonų turėjo išlaidų už 128 mln. litų. Manoma, kad norint pasiekti 128 mln. litų apyvartą žemdirbiai turėtų užauginti apie 320 tūkst. tonų grūdinių kultūrų arba apie 260 tūkst. vienetų bekonų.
Visos Lietuvos žvejybos įmonių ir tvenkinių žuvininkystės ūkių apyvarta 2005 metais buvo 205 mln. litų. Už tuos 128 milijonus valstybė neturėjo daug rūpesčių – tik pagrindinai privalėjo spręsti žuvivaisos ir žuvisaugos klausimus.
2007 – 2013 metais žuvininkystei remti numatyti ES ir Lietuvos biudžeto ištekliai: jūrų žuvininkystei - 180,9 mln. litų, žvejybai vidaus vandenyse - 47,5 mln. litų, tvenkinių žuvininkystės ūkiams - 57,8 mln. litų, žuvų perdirbimo pramonei ir rinkodarai – 52,3 mln. litų, žuvininkystės regionų plėtrai – 30,8 mln. litų.
Pagal veikiančius įstatymus mėgėjiškai žvejybai teikiama pirmenybė prieš verslinę. Žvejai mėgėjai negavo nė cento paramos, išskyrus teisinės pirmenybės. ŽŪM vadovai aiškina, kad žuvivaisa turi rūpintis patys žvejai mėgėjai ir verslininkai. Tačiau nepaaiškino kas kompensuos nelegalų, brakonierių ir kormoranų daromą žalą, kurie kasmet išgaudo daugiau žuvų negu vidaus vandenų žvejai verslininkai. Valstybė nenori spręsti lėšų gavimo klausimų kaip kompensaciją už hidroelektrinių daromą žalą žuvų ištekliams.
Ypatingai didelį susidomėjimą ir triukšmą sukėlė ŽŪM vadovybės bandymai prichvatizuoti Trakų Vokės mokomajam skyriui priklausančius objektus. Šios aferos vienas iš iniciatorių buvo viceministras A. Macijauskas.
ŽŪM 2009 12 14 laišku kreipėsi į Valstybės Turto fondą prašydama parduoti Trakų Vokės mokamajam skyriui priklausančius statinius: butas (plotas 69,32 kv. m.) su rusiu (plotas 60,17 kv. m. ), garažas (plotas 299,25 kv. m. , pastatas mūrinis, vieno aukšto), 2 sandėliai ( plotas 212,81 kv. m. ir 138,6 kv. m., pastatai mūriniai, vieno aukšto), inkubatorius (235,05 kv. m., pastatas mūrinis, 1 aukšto), inžineriniai ir kiemo statiniai. ŽŪM vadovybė tą turtą įvertino 319445,16 litų (92517,71 eurų) !!!
Šiai aferai įgyvendinti buvo išgauta pažyma, kad šie statiniai nereikalingi valstybės funkcijoms įgyvendinti tai yra žuvivaisos programoms vykdyti. Visos 13 Lietuvos ministerijų, visos 10 apskričių ir Lietuvos savivaldybių asociacija pritarė ŽŪM vadovų pageidavimui – parduoti Trakų Vokės mokomojo filialo paminėtus objektus.
2010 01 19 ŽŪM kanclerė D. Miniataitė protokole rašo: 2. Iki 2010 02 01 sudaryti veiksmų planą, kuriame atsispindėtų nuo 2010 04 01 veiksiančios Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos veiksmai, susiję su filialų privatizavimu, įmonių įkūrimu ir kt.
Atkreiptinas dėmesys, kad 3 iš šių objektų, 13 baseinų šaltavandenėms žuvims auginti ir 3 vandens telkinius 18 – tame šimtmetyje pradėjo statyti grafas J. Tiškevičius. Trakų Vokės mokamajam skyriui priklausanti žemė, baseinai, vandens telkiniai su visais statiniais yra nedalomo istorinio – kultūrinio Trakų Vokės dvaro sodybos kultūros paveldo objektai įrašyti į neprivatizuotinų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Tai viena seniausių Lietuvos žuvivaisos įmonė.
Geros valios žmonių pastangomis buvo apginti valstybės saugomi objektai nuo ŽŪM vadovų bandymų juos privatizuoti.
2010 09 20 TREČIASIS LAIŠKAS „Nepavykęs privatizavimo startas“
2010 09 16 baigiantis susirinkimui Žuvininkystės departamento direktoriaus D. Nieniaus buvo paklausta, ar bus galima gauti susirinkimo protokolą ir ar rengiatės privatizuoti žuvivaisos įmones. D. Nienius atsakė, kad protokolas nevedamas ir kad valstybinius žuvivaisos objektus reikės paversti UAB‘ais.
Salėje kilo šurmulys. D. Nienius bandė glaistyti savo paskelbtas tezes. Salė buvo sunkiai valdoma. Paaiškėjo, kad D. Nienius išsakė ministerijos vadovų ir vyriausybės, o gal ir grupuočių poziciją ir interesus privatizuojant valstybinius žuvivaisos objektus. Formulė labai paprasta – įmones pervesti į UAB‘us, nustekenti, paskandinti skolose, ekonomiškai sužlugdyti, o tada jau tik imk ir PRIVATIZUOK !
Susirinkimo moderatoriai vengė aiškinti susirinkimo dalyviams žuvivaisos objektų privatizavimo klausimus, nors ministerijos vadovai jau nuo 2009 metų pavasario Seime, Vyriausybėje, Saulėlydžio komisijoje ir kitose institucijose žuvivaisos objektų privatizavimo klausimus aiškina kaip lėšų gavimo šaltinį.
Aišku viena, kad ŽŪM vadovai norėjo neteisėtai privatizuoti Trakų Vokės mokomojo skyriaus objektus. Tam sutrukdė mokslininkai, visuomeninės organizacijos.
Susidarė įspūdis, kad organizatoriai norėjo suorganizuoti susirinkimą, tik tam, kad galėtų aukštoms Europos ir Lietuvos institucijoms pranešti, kad žuvivaisos klausimais įvyko susirinkimas. Tačiau organizatoriai neprognozavo tokios katastrofiškos susirinkimo baigties. Tokį fiasko gali patirti netinkamai ir neskaidriai dirbanti organizacija arba ribotų gebėjimų ir nežinantys elementariausių žuvininkystės reikalų vadovai, norintys nuo visuomenės slėpti užmaskuotus kėslus ir tikslus.
Dar kartą atkreipiau dėmesį, kad vieni iš pagrindinių žuvininkystės problemų sprendimų uždaviniai yra žuvivaisa, žuvisauga ir moksliniai darbai. Šių uždavinių sprendimui valstybė turi skirti ypatingą dėmesį.
Valstybinių žuvivaisos objektų privatizavimas gali labai neigiamai paveikti žuvininkystę.
2010 12 01 KETVIRTASIS LAIŠKAS „Valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizavimo grėsmės didėja“
2010 11 10 LR Seimo Audito komitetas svarstė klausimus „Dėl situacijos žuvininkystės sektoriuje“. Komitete dalyvavo ŽŪ ministras K. Starkevičius, viceministras A. Macijauskas ir kiti ŽŪM atsakingi darbuotojai. Komitete A. Macijauskas aiškino, kad privalėjo atsisakyti vykdyti LVŽŽTC parengtus projektus, kadangi ŽŪM neturėjo projektų vykdymui savo lėšų dalies ir negalėjo jų įgyvendinti kadangi nebuvo darbuotojų darbams vykdyti.
Informavau komitetą, kad LVŽŽTC 2009 metais buvo parengęs 4 ES finansuojamus projektus, kuriuos vykdyti uždraudė ŽŪM. Taip pat buvo draudžiama rengti naujus projektus.
Atkreipiau dėmesį, kad šiems projektams įgyvendinti nereikėjo jokių savo papildomų išteklių ir lėšų, nes šie projektai pilnai, t.y. iki 100 procentų, galėjo būti finansuojami iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Paaiškinau, kadLVŽŽTC etatų sąrašuose buvo 4 pareigybiniai etatai darbuotojoms projektams rengti ir įgyvendinti. Nuo 2009 07 01 tiems tikslams valstybė skyrė apie 115 tūkst. litų. Darbų niekas iki šiol nevykdė. Tarp atleistųjų buvo projektų vadovų, didelę projektų rengimo ir jų įgyvendinimo patirtį turinčių specialistų, 3 mokslų daktarai.
Aiškinau, kad ŽŪM vadovai įvairiausiais būdais apgaudinėja ES ir LR vadovus, politikus, mokslininkus, žuvininkystės specialistus ir klaidina visuomenę. Todėl tvirtinau, kad ŽŪM vadovybė kategoriškai nenori įgyvendinti ir neleidžia rengti projektų ES paramai gauti žuvivaisos plėtrai.
ŽŪM vadovybė yra labai gerai įsisąmoninusi ES reikalavimus, kad objektuose, kuriuose buvo vykdomi fundamentalūs moksliniai tiriamieji darbai, diegiamos naujos technologijos, vykdomi rekonstrukcijų darbai naudojant ES lėšas – objektų veiklos paskirtis, priklausomybė, teisinis statusas ir profilis 5 metus negali būti keičiamas. Todėl žmonės daro prielaidą, kad ŽŪM vadovybė specialiai nesistengė ir neleido valstybiniuose žuvivaisos objektuose vykdyti fundamentalius mokslinius tiriamuosius darbus, diegti naujas technologijas ir vykdyti rekonstrukcijų darbus, kadangi atsiras ŽŪM vadovybei dideli Europos Sąjungos teisiniai trukdžiai vykdyti valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizaciją.
ŽŪM vadovybės vykdoma valstybinių žuvivaisos objektų blokada gauti ES institucijų finansinę paramą žuvivaisos plėtrai turėjo sabotažo ir ekonominės diversijos pobūdį prieš Lietuvos valstybę, labai kenkė Europos Sąjungos pastangoms vykdyti reformas. Tai turės labai didelę neigiamą įtaką įgyvendinant pasaulio ir Europos Sąjungos institucijų rekomendavimus gausinti ir saugoti žuvų išteklius.
Kaip aukščiau buvo minėta ŽŪM vadovybė naikindama LVŽŽTC
pagrindinį dėmesį skyrė atleisti darbuotojus.
Tarp atleidžiamųjų buvo 3 mokslų daktarai, žymūs specialistai, turintys specialius aukštuosius ir specialiuosius išsilavinimus žuvininkystės, ekonomikos, finansų, vadybos ir teisės srityse. Dalis atleidžiamųjų turėjo ypatingą teisinį statusą (5 metų stažo iki išeinant į pensiją, auginančių vaikus iki 14 metų, neįgalumo ir kitas garantijas). Daugelis darbuotojų turėjo didelį darbo stažą Centre.
ŽŪM vadovybė - K. Starkevičius, A. Macijauskas, E. Raugalas, D. Miniataitė, D. Nienius, V. Gečys siekdami sunaikinti LVŽŽTC po pasaulinės krizės ir sunkmečio priedanga, su darbuotojais elgėsi amoraliai, neteisėtai, klastingai ir kerštingai. Buvo atleista daugiau kaip 40 darbuotojų. ŽŪM vadovybei labai padėjo valstybinės institucijos, kai kurie politikai ir verslininkai.
Visuomenei buvo aiškinama, kad LVŽŽTC reorganizacija vykdoma siekiant taupyti valstybės lėšas ir mažinti žmogiškuosius išteklius.
Žeimenos filialo direktorius A. Vaznys, turintis žuvininkystės išsilavinimą ir atidirbęs žuvininkystėje 44 metus, buvo išmestas į gatvę. Į jo vietą, pagal specialiai suorganizuotą konkursą, buvo priimtas R. Urbonas visiškai nedirbęs žuvininkystėje. Jam vadovaujant šių metų gruodžio pradžioje įvyko incidentas, kurio metu žuvo didelė dalis lašišinių žuvų motininės bandos.
Valstybinio „Laukystos“ žuvų veislyno direktorių M. Kielą, baigusį aukštąjį žuvininkystės mokslą ir dirbusį žuvininkystėje virš 40 metų, išmetė į gatvę. Į jo vietą, pagal specialiai suorganizuotą konkursą, buvo priimtas P. Balbyšovas neturintis žuvininkystės išsilavinimo pradmenų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės departamento direktoriumi paskiriamas D. Nienius taip pat neturintis žuvininkystės mokslų pradmenų, o jiems visiems vadovauja A. Macijauskas, lapkričio mėnesį patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Štai į tokias rankas atiduodami strateginiai, svarbiausi ir atsakingiausi žuvininkystės objektai.
Atleidžiamiesiems iš darbo nebuvo pasiūlyta jokia pareigybė, nors po LVŽŽTC sunaikinimo buvo priimta apie 40 naujų darbuotojų.
Kai kurie darbuotojai pasiskundė teismams, o didelė dalis bijodami ŽŪM vadovybės keršto įsidarbinant kitur, šeimos nariams ir artimiesiems bei didelių išlaidų dalyvaujant teismuose susitaikė su pasaulinės krizės ir sunkmečio problemomis, taikstėsi su organizuotu atleidimu iš darbo.
Septyniose bylose aiškia persvara prieš ŽŪM institucijas laimėjo išvarytieji iš darbo teismams motyvuojant, kad buvo atleisti pažeidžiant įstatymus. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos jau priteisė atleistiesiems apie 200 tūkst. litų (apie 60 tūkst. eurų). Kitų bylos nagrinėjamos, o kiti rengia bylas teismams. ŽŪM visas bylas apskundžia kasacine tvarka.
Teisėjų kolegijos nustatė, kad iš LVŽŽTC atleidus daug žmonių, o po įvykusios reorganizacijos buvo priimta beveik tiek pat žmonių. Teisėjų kolegija konstatavo: „Toks atsakovo elgesys iš esmės ir savaime paneigia deklaruotą pertvarkymą ir darbo vietų mažinimo tikslą, daro jį fiktyvų ir nesąžiningą ieškovo atžvilgiu “ ir „Tokiomis ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybėmis, kai tuojau po reorganizavimo, kurio tikslu nurodomas sąnaudų mažinimas ir efektyvesnis žmogiškųjų išteklių naudojimas priimtas didelis skaičius naujų darbuotojų, darbdavio nurodoma darbuotojų skaičiaus mažinimo priežastis, dėl kurios iš darbo atleistas ieškovas yra fiktyvi“.
ŽŪM atleistiesiems kompensacijas už patirtus nuostolius moka iš valstybės biudžeto. Neteko girdėti, kad dėl padarytos žalos valstybei būtų pateiktas ieškinys kaltininkams arba būtų patraukti atsakomybėn.
Susidaro nuomonė, kad valstybininkai yra nebaudžiami. Kaip panašų kraupų pavyzdį noriu priminti apie sąvartyno statymą Kazokiškėse.
Beveik prieš 10 metų vyriausybė nutarė Kazokiškėse statyti sąvartyną. Vietos bendruomenė, daugybė žmonių ir visuomeninės organizacijos priešinosi dėl sąvartyno statybos , kadangi sąvartynas kenkia žmonių sveikatai ir yra priežastis atsirastiEKOLOGINĖS KATASTROFOS židiniui, kuris apsunkintų ir kultūros paveldo bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio išsaugojimą.
Besipriešinantys ir nukentėjusieji buvo palikti beprecedentinei kovai prieš valstybės institucijas, pareigūnus, politikus ir verslininkus, naudojančius virš 100 milijonų litų (virš 29 milijonų eurų) ES, Lietuvos biudžeto ir gyventojų lėšų.
Projektuojant statant ir eksploatuojant sąvartyną buvo pažeistos 28 teisinės normos, Lietuvos ir Europos Konstitucija, tarptautiniai reglamentai. Sąvartynas buvo statomas neteisėtai, veikė ir veikia neteisėtai. Niekas nebuvo apsvarstytas ir patrauktas atsakomybėn.
2010 10 18 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria uždraudžiama Kazokiškių sąvartyno eksploatacija, nukeliant uždarymą po vienerių metų, jeigu institucijos neišspręs teismo įvardintų problemų.
Piketuotojus, 2011 10 19 susirinkusius prie sąvartyno vartų išsiaiškinti ar įvykdytas 2010 10 18 teismo sprendimas, „SAUGOJO“ 5 ekipažai policijos ir sąvartyno apsaugininkų. Prieš piketuotojus buvo naudojami specialūs koviniai veiksmai, buvo sutrikdyta sveikata ir buvo griežtai nubausti, o valstybės institucijų ir verslo atstovai bei politikai beveik 10 metų pažeidinėję aukščiau įvardytas teisės normas net nebuvo svarstomi.
Naujieji valstybinių žuvivaisos objektų prichvatizavimo strategai papuolė į Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybų akiratį. Tikėtina, kad ir kiti nusikaltę valstybei bus patraukti atsakomybėn. Pažemintieji ir nuskriaustieji tebevarsto teismų duris. Baisiausia yra tai, kad valstybė patikėjo nenaudėliams žmonių likimus.
Vykdyti teisingumą Lietuvoje nėra politinės valios.
Į kai kuriuos laiškus Lietuvos adresatams esu gavęs atsakymus, kurie dažniausiai
turėdavo atsirašinėjimo formą arba buvo siūloma kreiptis į teisėtvarkos institucijas. Nė karto nebuvau iškviestas pokalbiui, išskyrus dalyvavimą LR Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Seimo Audito komiteto bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdžiuose.
Rašydamas Jums turiu vilties, kad su žmonėmis turi būti elgiamasi morališkai ir teisėtai. Kaltininkai turi būti išaiškinti ir patraukti atsakomybėn. Žmonėms turi būti kompensuojami patirti nuostoliai. Valstybei turi būti atlyginta žala.
Pagarbiai.
L. Kerosierius
2011 12 22
Tel. + 370 5 231 81 11
El. paštas leonaske@takas.lt
PS Gimiau 1938 m. 1948 05 22 sovietai norėjo išvežti į Sibirą, nesuradus tėvų pasilikome. 1949 03 25 nuo tremties pabėgome.
54 metus dirbu iš jų 9 m. žuvininkystėje.
2009 07 01 pagal Žemės ūkio ministerijos vadovybės įsakymus buvo pradėtas naikinti Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras ir pradėtos masiškos darbuotojų atleido iš darbo procedūros.
Nuo atleidimo dienos bylinėjuosi teismuose su darbdaviu.
Sąjūdžio laikais pradėjau aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Esu Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas, asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas ir kitų organizacijų narys.
Turiu valstybės ir institucijų apdovanojimus.
Daugiau informacijos galima rasti surinkus užklausas: www.sajudis.com, www.youTube leonaske, leonaske@takas.lt, vilnius@sajudis.com, L. Kerosierius, Leonas Kerosierius, Kerosierius, leonaske
