Ar tikrai taip svarbu institucijoms vaikų interesai?
Štai vėl atvejis kuomet nepaisoma pačių mažiausiųjų interesų. Siekiu užmegsti ryšius su kitais savanoriais globėjais ir prašau viešinti šią informaciją mano tel 860081221 Jolanta
Iš Kauno Panemunės vaikų namų globoju Mergaitę, kurią pažįstu nuo 2009 m., esu savanorė globėja nuo 2011 01 25. Vaikų teisių leidimas buvo išduotas neterminuotas, Vaikų namų įsakyme irgi terminai nenumatyti. Staiga tik paskambinus derinti savaitgaliui mergaitės pasiėmimą, išgirstu, kad pasikeitė tvarka socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-559 (Žin., 2012, Nr. 1-17), ir aš mergaitės negalėsiu pasiimti kol naujai bus sutvarkyti dokumentai, tai užtruks mėnesį ar daugiau. Ministro įsakymas gruodžio 28d. , o dėl mergaitės gerovės( ji išvažiavimų į mūsų namus labai laukia, ugdytojos tą patvirtina) niekas institucijoje , nesiima man pranešti, kad tvarkyčiausi dokumentus kuo anksčiau ir nesutriktų mergaitės išvažiavimas į namus iki sausio 19d. o jai būčiau pati neskambinus, neklausus tai niekam ir nerūpėtų. Prašiau laikino leidimo ( vaikų namuose, vaikų teisese), kol susitvarkysiu naująjį, bet visi laikosi įstatymo raidės ir tvirtina, kad negali.
Kai pasakau mergaitei, kad dabar kažkiek laiko negalėsiu tavęs parsivešti į namus, nes tam tikri specialistai turi paruošti naują leidimo tvarką. Ji niekaip negalėjo suprasti , kuo ji nusikalto, kad negalės atvažiuoti pas mane. Labai nenorėjo iš ryto išvažiuoti. Ji jau ne kartą yra išduota suaugusiųjų: du kartus patekus į globos įstaigas, su manim prieš du metus buvo nutrauktas su mergaite ryšys, nes aš nebuvau baigusi globėjų kursų ir ji buvo atiduota pagal eilę jau pabaigusiems kursus.
Mergaitės gerove besidominčių institucijų prašiau, kad mane supažindintų su jos mama, bet visus metus niekas to nepadarė. Tiesiog dangus mus suvedė per naujametinį renginį ir dabar bendrauju. Mergaitės mama irgi labai vieniša, neturi giminių, užaugo vaikų namuose, jai irgi reikia palydėtojo gyvenimo keliu.
Dar vienas atvejis Mergaitė buvo su visais kartu stumiame į bendrojo lavinimo mokyklos pirmąją klasė, neatsižvelgiant į jos sulėtėjusią raidą. Rašiau seimo narėms ir visur kur tik įmanoma, kad jai bus neįmanoma mokytis bendrojo lavinimosi mokykloje tarp 25vaikų, jai ypatingai reikia tiesioginio dėmesio, jos kalba neišsivysčiusi, negali ji ilgai nusėdėti vienoje vietoje ir t. t.
Žodiu ir raštiškai prašiau Kauno Panemunės Vaikų namų direktorės E. Trimonienės, Kauno Vaikų teisių tarnybos ir Kauno Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos M. Vyšniauskienės pritaikyti mergaitei tinkamą ugdymo pradžios laiką ir formą. Tačiau reikalai į priekį ėjosi gana vangiai. Iš pradžių kreipiausi į šias įstaigas asmeniškai, kaip fizinis asmuo, tačiau pamačiusi, kad problema nesisprendžia, 2011-09-20 kreipiausi į socialinės veiklos asociacija “Šviesos kampelis“, kad asociacija tarpininkautų šiame atvejyje tarp institucijų. Šis reikalas nusitęsė nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio paskutinių dienų vis kartojant, kad mergaitė pagal bendrą nusistovėjusią vaikų namų praktiką turės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. Bet mano atkaklumo dėka mergaitei buvo paskirtas mokymasis specialioje mokykloje Kaune Apuolės gatvėje.
Nejaugi mūsų sistemoje tik du pasireinkimai arba bendrosios programos arba specialiosioji mokykla?
Liko neatsakytas klausimas, kodėl specialistai dirbantys su mergaite vaikų namuose nebuvo akylūs sulėtėjusiai mergaitės raidai ir primygtinai rekomendavo jai mokytis bendro lavinimosi mokykloje?
Prasilenkia su sveika nuovoka, jog savanoris globėjas, iš altruistinių paskatų atsidavęs harmonizuoti mergaitės gyvenimą, besidalinantis savo gerove, patirtimi yra laikomas niekiniu. Nei vieno karto niekas nesistengė apart raštlevų pasikalbėti, įsiklausyti į prašymus. Vadovai mokymo įstaigų auklėtojam ir mokytojams įsakė su savanore globėja nesidalinti jokia informacija, neatsakinėti į jokius klausimus, nes ji nėra įstatyminis globėjas. Motyvuodami, kad nėra teisinio reglamentavimo sąvanorio globėjo statusui. Tai taip išeina, kad vaikas, kaip daiktas, tik transportuojamas iš vienų namų į kitus. O daugiau sąvanoriui globėjui domėtis vaiko potyriais nedera. Tai aš dar kreipiausi ir dėl smurtavimo prieš šią mergaitę vaikų namuose, nes ji parodė mėlynes ant kūno ir jos grupės vaikai pribėgę papasakojo, kad mergaitę auklėtoja mušė su diržu. Tai taip išeina aš ir tada negalėjau naudoti jos duomenų....
Taip plačiai vykdoma reklaminė agitacija viešose erdvėse rūpintis visiems piliečiams vaikų namuose gyvenančiais vaikais, realybėje veikia atvirkščiai. Žmonėms, kurie yra pasiruošę rūpintis šiais vaikais, sukuriama daug dirbtinių barjerų, trukdoma pasirūpinti vaiko poreikiais, ginti jo interesą. Kaip galima atliepti vaiko poreikius, harmonizuoti jo vidinį pasaulį, jei slepiama informacija apie vaiką?
Visos šiame atvejyje dalyvavusios institucijos siekė nusimesti nuo savęs atsakomybę už aplaidų darbą, nepaisant mergaitės individualios raidos poreikių. Paaiškėjo, kad institucijose pripažįstama vien tik ,,techninė“ vaikų priežiūra, nors vaikai tai ne mašinos.
Sprendžiant šią problemą socialinės veiklos asociacija „Šviesos kampelis“ kreipėsi į Kauno Panemunės vaikų namus kuruojančią instituciją Kauno m. socialinių paslaugų skyriaus vedėją M. Vyšniauskienę, prašydami atsakymų į konkrečius klausimus dėl atsakomybės.Tačiau Kauno m. socialinių reikalų skyriaus vedėja M.Vyšniauskienė vietoj giluminio problemos sprendimo būdo ir atsakomybės mane, J.Lipkevičienę, ir socialinės veiklos asociaciją „Šviesos kampelis“ apskundė Kauno m. Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl anot jos vaiko ypatingų duomenų (vardo, pavardės, gimimo datos ir sveikatos būklės) paviešinimo raštuose (būtent jai o ne spaudai ar kitur), o Kauno VTAT savo ruoštu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Organizacija gavusi tokį akibrokštą patyrė materialinius nuostolius, nes reikėjo kreiptis į teisininkus ruošiant atsakomąjį raštą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Ir dar neaišku kuo čia visas šis reikalas baigsis. Tokiomis priemonėmis yra parodoma, kad valstybinės įstaigos nesiekia jokio atviro dialogo su visuomeninėmis organizacijomis bei LR piliečiais, bet rodo savo galią. Svertai tikrai yra skirtingi ir nevyriausybinei organizacijai apginti viešąjį ineresą gali pritrųkti išteklių. NVO neturi tiek finansinių kaštų, kiek turi galimybių valstybinės įstaigos.
Kyla klausimas, kaip ginti viešąjį interesą, skriaudžiamus vaikų, piliečių teises, kai kreipiantis pagalbos į įvairias instancijas, į seimo narius negalima nurodyti nei vardo, nei pavardės, nei kitų faktų, kurie yra svarbūs sprendžiant problemą.
Informuojame, asociacija „Šviesos kampelis“veikia socialinės gerovės srityje, teikia įvairiapusę pagalbą vaikams ir kitiems piliečiams, dažnai tenka tarpininkauti klientams įvairiose institucijose.
Jolanta Lipkevičienė
Štai vėl atvejis kuomet nepaisoma pačių mažiausiųjų interesų. Siekiu užmegsti ryšius su kitais savanoriais globėjais ir prašau viešinti šią informaciją mano tel 860081221 Jolanta
Iš Kauno Panemunės vaikų namų globoju Mergaitę, kurią pažįstu nuo 2009 m., esu savanorė globėja nuo 2011 01 25. Vaikų teisių leidimas buvo išduotas neterminuotas, Vaikų namų įsakyme irgi terminai nenumatyti. Staiga tik paskambinus derinti savaitgaliui mergaitės pasiėmimą, išgirstu, kad pasikeitė tvarka socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-559 (Žin., 2012, Nr. 1-17), ir aš mergaitės negalėsiu pasiimti kol naujai bus sutvarkyti dokumentai, tai užtruks mėnesį ar daugiau. Ministro įsakymas gruodžio 28d. , o dėl mergaitės gerovės( ji išvažiavimų į mūsų namus labai laukia, ugdytojos tą patvirtina) niekas institucijoje , nesiima man pranešti, kad tvarkyčiausi dokumentus kuo anksčiau ir nesutriktų mergaitės išvažiavimas į namus iki sausio 19d. o jai būčiau pati neskambinus, neklausus tai niekam ir nerūpėtų. Prašiau laikino leidimo ( vaikų namuose, vaikų teisese), kol susitvarkysiu naująjį, bet visi laikosi įstatymo raidės ir tvirtina, kad negali.
Kai pasakau mergaitei, kad dabar kažkiek laiko negalėsiu tavęs parsivešti į namus, nes tam tikri specialistai turi paruošti naują leidimo tvarką. Ji niekaip negalėjo suprasti , kuo ji nusikalto, kad negalės atvažiuoti pas mane. Labai nenorėjo iš ryto išvažiuoti. Ji jau ne kartą yra išduota suaugusiųjų: du kartus patekus į globos įstaigas, su manim prieš du metus buvo nutrauktas su mergaite ryšys, nes aš nebuvau baigusi globėjų kursų ir ji buvo atiduota pagal eilę jau pabaigusiems kursus.
Mergaitės gerove besidominčių institucijų prašiau, kad mane supažindintų su jos mama, bet visus metus niekas to nepadarė. Tiesiog dangus mus suvedė per naujametinį renginį ir dabar bendrauju. Mergaitės mama irgi labai vieniša, neturi giminių, užaugo vaikų namuose, jai irgi reikia palydėtojo gyvenimo keliu.
Dar vienas atvejis Mergaitė buvo su visais kartu stumiame į bendrojo lavinimo mokyklos pirmąją klasė, neatsižvelgiant į jos sulėtėjusią raidą. Rašiau seimo narėms ir visur kur tik įmanoma, kad jai bus neįmanoma mokytis bendrojo lavinimosi mokykloje tarp 25vaikų, jai ypatingai reikia tiesioginio dėmesio, jos kalba neišsivysčiusi, negali ji ilgai nusėdėti vienoje vietoje ir t. t.
Žodiu ir raštiškai prašiau Kauno Panemunės Vaikų namų direktorės E. Trimonienės, Kauno Vaikų teisių tarnybos ir Kauno Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos M. Vyšniauskienės pritaikyti mergaitei tinkamą ugdymo pradžios laiką ir formą. Tačiau reikalai į priekį ėjosi gana vangiai. Iš pradžių kreipiausi į šias įstaigas asmeniškai, kaip fizinis asmuo, tačiau pamačiusi, kad problema nesisprendžia, 2011-09-20 kreipiausi į socialinės veiklos asociacija “Šviesos kampelis“, kad asociacija tarpininkautų šiame atvejyje tarp institucijų. Šis reikalas nusitęsė nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio paskutinių dienų vis kartojant, kad mergaitė pagal bendrą nusistovėjusią vaikų namų praktiką turės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. Bet mano atkaklumo dėka mergaitei buvo paskirtas mokymasis specialioje mokykloje Kaune Apuolės gatvėje.
Nejaugi mūsų sistemoje tik du pasireinkimai arba bendrosios programos arba specialiosioji mokykla?
Liko neatsakytas klausimas, kodėl specialistai dirbantys su mergaite vaikų namuose nebuvo akylūs sulėtėjusiai mergaitės raidai ir primygtinai rekomendavo jai mokytis bendro lavinimosi mokykloje?
Prasilenkia su sveika nuovoka, jog savanoris globėjas, iš altruistinių paskatų atsidavęs harmonizuoti mergaitės gyvenimą, besidalinantis savo gerove, patirtimi yra laikomas niekiniu. Nei vieno karto niekas nesistengė apart raštlevų pasikalbėti, įsiklausyti į prašymus. Vadovai mokymo įstaigų auklėtojam ir mokytojams įsakė su savanore globėja nesidalinti jokia informacija, neatsakinėti į jokius klausimus, nes ji nėra įstatyminis globėjas. Motyvuodami, kad nėra teisinio reglamentavimo sąvanorio globėjo statusui. Tai taip išeina, kad vaikas, kaip daiktas, tik transportuojamas iš vienų namų į kitus. O daugiau sąvanoriui globėjui domėtis vaiko potyriais nedera. Tai aš dar kreipiausi ir dėl smurtavimo prieš šią mergaitę vaikų namuose, nes ji parodė mėlynes ant kūno ir jos grupės vaikai pribėgę papasakojo, kad mergaitę auklėtoja mušė su diržu. Tai taip išeina aš ir tada negalėjau naudoti jos duomenų....
Taip plačiai vykdoma reklaminė agitacija viešose erdvėse rūpintis visiems piliečiams vaikų namuose gyvenančiais vaikais, realybėje veikia atvirkščiai. Žmonėms, kurie yra pasiruošę rūpintis šiais vaikais, sukuriama daug dirbtinių barjerų, trukdoma pasirūpinti vaiko poreikiais, ginti jo interesą. Kaip galima atliepti vaiko poreikius, harmonizuoti jo vidinį pasaulį, jei slepiama informacija apie vaiką?
Visos šiame atvejyje dalyvavusios institucijos siekė nusimesti nuo savęs atsakomybę už aplaidų darbą, nepaisant mergaitės individualios raidos poreikių. Paaiškėjo, kad institucijose pripažįstama vien tik ,,techninė“ vaikų priežiūra, nors vaikai tai ne mašinos.
Sprendžiant šią problemą socialinės veiklos asociacija „Šviesos kampelis“ kreipėsi į Kauno Panemunės vaikų namus kuruojančią instituciją Kauno m. socialinių paslaugų skyriaus vedėją M. Vyšniauskienę, prašydami atsakymų į konkrečius klausimus dėl atsakomybės.Tačiau Kauno m. socialinių reikalų skyriaus vedėja M.Vyšniauskienė vietoj giluminio problemos sprendimo būdo ir atsakomybės mane, J.Lipkevičienę, ir socialinės veiklos asociaciją „Šviesos kampelis“ apskundė Kauno m. Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl anot jos vaiko ypatingų duomenų (vardo, pavardės, gimimo datos ir sveikatos būklės) paviešinimo raštuose (būtent jai o ne spaudai ar kitur), o Kauno VTAT savo ruoštu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Organizacija gavusi tokį akibrokštą patyrė materialinius nuostolius, nes reikėjo kreiptis į teisininkus ruošiant atsakomąjį raštą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Ir dar neaišku kuo čia visas šis reikalas baigsis. Tokiomis priemonėmis yra parodoma, kad valstybinės įstaigos nesiekia jokio atviro dialogo su visuomeninėmis organizacijomis bei LR piliečiais, bet rodo savo galią. Svertai tikrai yra skirtingi ir nevyriausybinei organizacijai apginti viešąjį ineresą gali pritrųkti išteklių. NVO neturi tiek finansinių kaštų, kiek turi galimybių valstybinės įstaigos.
Kyla klausimas, kaip ginti viešąjį interesą, skriaudžiamus vaikų, piliečių teises, kai kreipiantis pagalbos į įvairias instancijas, į seimo narius negalima nurodyti nei vardo, nei pavardės, nei kitų faktų, kurie yra svarbūs sprendžiant problemą.
Informuojame, asociacija „Šviesos kampelis“veikia socialinės gerovės srityje, teikia įvairiapusę pagalbą vaikams ir kitiems piliečiams, dažnai tenka tarpininkauti klientams įvairiose institucijose.
Jolanta Lipkevičienė
